Laikinosios Sostinės metai paskatino pažinti šimtametes Kauno kulinarijos tradicijas

Kelionės po miestą su gidais skatina ne tik atsitraukti nuo kasdienybės, iš naujo pažvelgti į, regis, puikiai pažįstamus pastatus, bet ir atverti duris naujiems potyriams. Kaip tik tai nusprendė padėti padaryti „Gražinkime Kauną“ gidų komanda, Laikinosios Sostinės metais paruošusi ekskursijas, kurių metu galėsite ir… paskanauti „smetoniško“ Kauno. Naujo sezono metu ekskursantams ne tik prieš akis savotiškai atgis „smetoniški“ restoranai, cukrainės, arbatinės, barai ir parduotuvėlės – iš pasivaikščiojimo po Senamiestį ar Naujamiestį grįšite praturtėję ir žiniomis apie to meto madas, ir netgi Laikinosios Sostinės skoniais.

“Gražinkime Kauną” gidų komanda 2019 metų rudeniui pristato tris naujus maršrutus po Kauno miestą kulinarine tema, į kurią kiekvienas savo maršruto rengėjas žvelgia vis kitu kampu ir veda kitokiu keliu. Poetę, skaitovę Neringą Daniulaitienę, “Gražinkime Kauną” komandos naujokę, suviliojo  Kauno – Laikinosios sostinės- metas, tuo laikotarpiu auganti laiko leidimo kavinėse kultūra, dėl kurios Kaunas užsitarnavo pavadinimą “Mažasis Paryžius”. Ekskursija “Maistas ir pramogos tarpukario Kaune” apims įvairius visuomenės sluoksnius ir jų kultūrą –  nuo bohemos iki darbininkų, nuo studentų iki statusą bei pilvuką jau užsitarnavusių verslininkų ir tarnautojų, nuves per kiemus Laisvės alėjos pakraščiuose į restoranų, kavinių užkulisius, atkurs prie jų staliukų vykusias dramas, kurtas eiles ir ragautus skonius.

67328140_485730685514869_4020956749111492608_n
Vienas iš firminių Kauno pateikalų, kuriuos ragausime – “musas“

Gidas Deimantas Ramanauskas, vienas stipriausių žydų kultūros žinovų Kaune, įsitraukė į kulinarinio paveldo paieškas Senamiestyje. Įsikūnydamas  į virtuvių šefus pačiose įvairiausiose virtuvėse – nuo privačių, iki vienuolynų, smuklių, salonų ir net pačios Prezidentūros, gidas kvies pakeliauti įvairiuose laikmečiuose, pajusti skirtingų tautų ir kultūrų įtaką Kauno ir visos Lietuvos kulinarinio meno formavimuisi.

DSC_0149
Nemažai laiko praleista Kauno archyve

O “Gražinkime Kauną” senbuvis, gidas ir vertėjas Jonas Oškinis pakvies į Kauną pažvelgti čia atvykdavusių užsienio diplomatų  akimis: kur buvo galima nueiti pavakaroti tik Kaunui tapus laikinąja sostine, o kur – po dešimtmečio, kur vykdavo priėmimai, vakarai, diplomatiniai susitikimai, kuo jų metu buvo vaišinamasi, kokius įspūdžius apie Kauną išsiveždavo iš Lietuvos čia atvykę padirbėti diplomatai, menininkai, žurnalistai.  Pagrindu tokiai kelionei tapo Jono Oškinio (kaip Lietuvos kultūros tarybos 2019 m. individualios stipendijos gavėjo) išversta JAV konsulo Kaune Roberto W. Heingartnerio prisiminimų knyga „Lietuva 20-aisiais: diplomato dienoraštis“ (Lithuania in the 1920s: A Diplomat‘s Diary), itin detaliai ir šmaikščiai aprašiusi Laikinosios Sostinės gyvenimą 1928 – 1929 metais, bei vėlesni diplomatų, žurnalistų, rašytojų memuarai apie Laikinąją Sostinę.

Cipurnos
“Smetoniškų“ laikų reklama pristato ne tik restoranų meniu, bet ir muziką

Ruošiantis ekskursijoms, remtasi gausia archyvine medžiaga iš Lietuvos Centrinio ir Kauno regioninio valstybės archyvų , išlikusiais restoranų meniu, Laikinosios Sostinės laikraščiais,  autentiškas prisiminimais iš beveik nesuskaičiuojamų priminimų knygų. Gidai pusiau rimtai sako, kad dažnai tekdavo perskaityti visą iškilaus veikėjo knygą tik tam, kad panaudotų kelias eilutes apie puotos meniu ar užuominą apie triukšmingai praėjusį naujametinį balių.

DSC_0453.JPG
Prieškarinės telefonų knygos padeda atsekti, kur veikė Laikinosios sostinės restoranai

Pagal chronologijai pašvęstas  Pirmosios Respublikos  telefono knygas ant dabartinio Kauno Senamiesčio ir Centro žemėlapio atkurtos vietos, kur pagal seną adresą buvo tuo laikotarpiu veikusios maitinimo įstaigos – viešbučiai, restoranai, barai, cukrainės, arbatinės, tam tikromis maisto prekėmis didmena ir mažmena prekiavusios krautuvės, autentiškos konditerijos įmonės. Ekskursijose išgirsite kurioziškų istorijų, išvysite autentiškos vizualinės medžiagos, o jas vainikuos jaukus pasisėdėjimas trijose skirtingose šiandieninio Kauno maitinimo vietose, kurios entuziastingai įsitraukė į šį projektą, specialiai ekskursijoms atkurdamos tarpukario Kauno patiekalus.  Tebūnie jos kol kas mažas siurprizas būsimiems ekskursijų lankytojams.

Naujiena ekskursijose ir jų laikas: gidė Neringa Daniulaitienė siūlys nemiegoti sekmadienio ar šeštadienio rytais ir ekskursijas pradės 10 val., kad poilsio dienos nuo pat ryto būtų kupinos įspūdžių ir naujų skonių. Gidas Deimantas Ramanauskas savo ekskursiją ves po vakarėjantį senamiestį, paprastai penktadienio vakarais nuo 17:30. Na, o su gidu Jonu Oškiniu kartais bus galima planuoti ir pietus, ir savaitgalio pasivaikščiojimus. Visi trys gidai ekskursijas gali vesti ir anglų bei rusų kalbomis (Jonas Oškinis – ir lenkų), tad, iš anksto suderinus laiką, jas galima vesti ir miesto svečiams.

Ekskursija apie senuosius miesto kino teatrus – ir Naujamiestyje, ir Žaliakalnyje

Šiais metais sukanka 100 metų, kai Laikinojoje Sostinėje duris atvėrė pirmasis jau Nepriklausomos Lietuvos laikais įkurtas kino teatras „Palas“, veikęs viename pastate su populiaria Perkovskio (Perkausko) kavine. Ta proga kartu su nauja mūsų šio sezono talkininke, Kauno mylėtoja ir daugelio straipsnių apie jį autore Marija Oniščik pristatėme ekskursiją apie „smetoniškų laikų“ Kauno kinematografą, populiariausią to meto pramogą.

Ekskursija, kuri pirmiausia nusiteisia Laisvės alėja, paprastai pradedame pačiame Laisvės alėjos gale, ties sankryža su Šv. Gertrūdos gatve ir Savanorių prospekte. Čia, dabartiniame Kauno apylinkės teismo rūmų pastate, dar gubernijos laikais pradėjo veikti pirmasis aplamai miesto kino teatras. Netoliese – ir vietos, kuriose veikė vasaros kino teatrai – o jie buvo suplanuoti ir neišlikusiame Žydų banko pasaže, ir miesto sode prie Valstybės teatro.

Potvynis_gloria_1931

DSC_0448
Valstybinio lėlių teatro vietoje veikė kinas “Odeon“, vėliau pavadintas “Gloria“

Vienas po kito pristatomos žavingos Laisvės alėjoje veikusių kino teatrų – „Odeon“, „Oaza“, „Kapitol“, paslaptingojo „A.T.“ istorijos. Architektūrine prasme vieni įdomiausių – dar tarpukariu perstatytas „art deco“ stiliaus Vladimiro Dubeneckio projektuotas „Metropolitain“ (dabar čia Valstybinis Kauno dramos teatras) ir vis blogesnės būklės Karolio Reisono „Forum“ (mums geriau žinomas kaip „Laisvė“).

Metropolitain

DSC_0452
Vienas iš įdomiausių architektūriškai buvo Vl. Dubeneckio suprojektuotas “Metropolitain“, dabar “susiliejęs“ su Kauno valstybiniu dramos teatru

Neilgai savo kino teatru „Romuva“ 1940-aisiais pasidžiaugė investuotojai broliai Steikūnai ir architektas Nikolajus Mačiulskis, jis buvo nacionalizuotas. Vis dėlto likimas būtent šiam kino teatrui Laisvės alėjoje lėmė ilgaamžiškiausią likimą, jis dabar restauruojamas, ir galbūt Kaunas turės veikiantį „art house“ lygio kino teatrą. Į jį taip pat vieną dieną užsuks ekskursija.

DSC_0407

DSC_0508
Žaliakalnio “Aušroje“ išlikęs autentiškas tautinio modernizmo dekoras

Atkakliausieji ekskursijos lankytojai pakviečiami pakilti funikulieriumi į Žaliakalnį – XX amžiaus IV dešimtmetyje sparčiai augęs ir turtėjęs rajonas turėjo savo kino teatrus. Ir šiandien galima aplankyti kazino virtusią „Pasaką“, apleistą dr. Stasio Kudoko „Dainą“, vietas kur veikė kino teatrai „Banga“ ar „Holyvudas“. Aušros gatvėje užsukame į pastatą, kuriame buvo viena iš moderniausių prieškario pramogų vietų, kinas „Aušra“ – čia dar galime pamatyti ant grindų autentišką ornamentą, sukurtą dailininko Rimto Kalpoko.

DSC_0473

DSC_0484.JPG
Šančių ekskursijų festivalio metu pasakojome apie Šančiuose buvusius kinus

Tai dar ne istorijos pabaiga, nes Laikinoji Sostinė turėjo ir daugiau kino teatrų – Šančiuose veikė vietos  fabriko karščiu šildomas „Saturn“ ir legendinė „Lira“, Vilijampolėje dar I pasaulinio karo metais startavo „Union“, o vėliau – „Lituanica“, Aleksote – „Pašvaistė“ , Panemunėje – dar viena „Aušra“.

Ir vasarą, ir rudenį kviečiame jus į ekskursiją, kuri daug papasakos ne tik apie Laikinosios sostinės kino teatrus, bet ir verslo, politikos, pramogų ir muzikos pasaulį!

“Kur gyveno Salomėja“ – ekskursija apie žymiausią visų laikų Lietuvos poetę Kaune

Pažinti žmogų ir kūrėją galima skaitant apie jį knygas, gilinantis į jo darbus, klausant amžininkų prisiminimų, lankantis jam skirtuose muziejuose. Bet galima ir bandyti atkurti kelius, kuriais jis vaikščiojo, vietas, kur lankėsi, kur trumpiau ar ilgiau gyveno, rekonstruojant laiką, vietą, santykius, jausmus, prisimenant čia sukurtus kūrinius.

Prie Soboro1
Šis mūsų pasakojimas, kaip ir daugelis kitų, prasideda prie Įgulos bažnyčios (Soboro)

Būtent taip sudėliota naujoji “Gražinkime Kauną” ekskursija “Kur gyveno Salomėja”, pristatanti naują – poetinių ekskursijų – temą mūsų krepšelyje. Pasivaikščiojimą po Kauną po vietas, kur gyveno labiausiai nuskambėjusi mūsų šalies poetė. Eksursiją parengė ir veda Neringa Daniulaitienė, pati – poetė, skaitovė, gidė.

Prie bendrabučio
Bendrabutyje Daukanto gatvėje Kaune Salomėja Neris gyveno studijų metais

Prieštaringai vertinama, smerkiama už svetimos valdžios garbinimą, aklą pasidavimą jos įtakai, bet visų vienodai pripažįstama kaip jausmingo ir gilaus žodžio poetė Salomėja Bačinskaitė – Bučienė (Salomėja Nėris) Kaune gyveno nuo 1924 iki 1928 metų. Tada ji mokėsi Lietuvos universiteto Teologijos – filosofijos fakultete lietuvių, vokiečių kalbos ir pedagogikos.

Prie Noskovų
Išliko autentiškų nuotraukų, kai poetė nuomavo kambarį Noskovų namuose

Į Laikinąją sostinę pabėgusi iš Lazdijų, poetė bandė čia rasti savo vietą kaip laisva kūrėja ir 1931 – 1934 m. O 1937 – 1940 m. savo gražiausią brandžios poetės ir moters laiką, motinystę, išgyveno Palemone, bet kasdienis jos kelias taip pat driekėsi Kaunan.

Prie Salomėjo Nėries namų
Poetė su šeima kurį laiką gyveno ir Dainos gatvėje, Žaliakalnyje

1944 m. rudenį graužiama neaiškios ligos, grįžo iš Sovietų Rusijos į karo nualintą miestą, tikėdamasi rasti prarastą laiką, iš naujo susikurti namus, santykius. Deja, nebespėjo.

Patale

Prie Raudonojo Kryžiaus 1
Sunkiai sirgdama, Salomėja Neris gulėjo Raudonojo Kryžiaus ligoninėje

Ekskursijos premjera įvyko 2019 m. liepos 12 d. Joje dalyvavo ir poetės anūkė Salomėja Bučaitė, atėjusi pakeliauti savo močiutės keliais.  Ekskursijos trukmė– apie 2 val. Esant poreikiui, atvykstant grupėms iš kito miesto, kartu galime aplankyti ir Salomėjos Nėries muziejų, ir Petrašiūnų kapines, kur nuo 1992 m. poetės palaikai rado ramybę. 

Mūsų pasiūloje – ir ekskursija apie Čiurlionį

2019 m. balandžio 10 d. „Gražinkime Kauną“ ekskursijų krepšelis pasipildė dar viena neišsemiama tema – ekskursija apie iškilų Lietuvos kompozitorių ir dailininką M.K. Čiurlionį „M.K. Čiurlionis: tebesitęsiantis žmogaus ir kūrėjo kelias“.

Ekskursija sudaryta iš dviejų dalių: pirmojoje dalyje susitikome ties Vytauto Didžiojo paminklu, kur 1908 m. gegužės 22 d. neišlikusio Adamčiko progimnazijos pastate buvo atidaryta antroji Lietuvių dailės paroda. Jos pagrindinis kuratorius ir organizatorius buvo pats M. K. Čiurlionis. Šioje parodoje jis eksponavo apie 60 savo darbų.

Šioje aikštėje 1908 buvo Adamčiko progimnazija, kur vyko antroji Lietuvių dailės paroda (1).JPG
Šioje aikštėje ir veikė Adamčiko progimnazija, kur surengta II Lietuvių dailės paroda

Keliaujantys su mumis išklausė autentiškus Sofijos Kymantaitės- Čiurlionienės atsiminimus apie parodos rengimą, ištraukas iš to meto spaudos apie parodoje pristatytus M. K. Čiurlionio darbus. Atsigręžę į Kauno muzikinį teatrą, išgirdome, kada ir kokie jo kūriniai pirmą kartą nuskambėjo Lietuvoje.

Kas bendro tarp Lietuvos banko Kauno elektrinės ir M.K. Čiurlionio
Kas bendro tarp banko, elektrinės ir M. K. Čiurlionio paveikslų?

Toliau kelias vedė Sapiegos gatve, stabtelint ties Kauno Filharmonija, sprendžiant detektyvinę užduotį, kas bendro tarp Lietuvos banko, senosios Kauno elektrinės ir M. K. Čiurlionio paveikslų, diskutuojant ne tik apie tai, kas buvo jo gyvenimo laikotarpiu, bet ir kaip M. K. Čiurlionio kelias tęsiasi dabartyje, per kitų kūrėjų darbus.

Trumpa stotelė prie Kauno Filharmonijos kaip  tęsiasi M.K. Čiurlionio kelias dabartyje.JPG
Trumpa stotelė prie Kauno Filharmonijos apie tai, kaip tęsiamas Čiurlionio kelias šiandien

Prie Evangelikų reformatų bažnyčios laiptų, kuriais lipdami nukeliautume į Pelėdų kalną, papasakojome ir pirmosios M.K. Čiurlionio galerijos istoriją, pasidalinome jos direktoriaus P. Galaunės atsiminimais. Toliau keliaujant V. Putvinskio g. iki M.K. Čiurlionio galerijos liejosi istorijos apie kitus žmonės, M.K. Čiurlionio bičiulius, jo kūrybos gerbėjus ir ypač apie šeimos narius, kurių dėka M.K. Čiurlionio palikimas buvo išsaugotas ir šiandien jį turime Kaune, pasakojimai apie dabartinės galerijos įkūrimo užkulisius.

Kokia M.K. Čiurlionio galerijos atsiradimo Kaune istorija
Kokia M. K. Čiurlionio paveikslų galerijos Kaune atsiradimo istorija?

Antrojoje ekskursijos dalyje visi kartu, eidami nuo paveikslo iki paveikslo pakeliavome po M.K. Čiurlionio rašytinį palikimą – laiškus, aforizmus, literatūrinius tekstus – bei amžininkų prisiminimus, ieškodami galimų sąsajų, atėjusių į paveikslus iš jo kasdienio žmogiškojo gyvenimo. Pabandėme paieškoti atsakymų, kodėl M. K. Čiurlionis ėmėsi „Laidotuvių simfonijos“, kas galėjo įkvėpti „Piramidžių sonatą“, kokios Kastuko vaikystės ir jaunystės patirtys galėjo palikti savo subtilų pėdsaką jo, jau brandaus kūrėjo, darbuose.

Kelionė per M.K. Čiurlionio paveikslus ieškant žmogiškojo kelio ženklų
Kelionė per M. K. Čiurlionio paveikslus, ieškant žmogiškojo kelio ženklų

Po ekskursijos M.K. Čiurlionio galerijos darbuotojai pakvietė mus ir į muzikos salę, kurioje ekskursiją vainikavo ir menininko sukurtos muzikos garsai, papildantys ir įrėminantys pasakojimą.

Ekskursiją veda Neringa Daniulaitienė (FB Neringa Istorijų Pasakotoja), skaitovė, poetė, tekstų kūrėja, puslapio „Mylimo Kauno istorijos“ įkūrėja, nauja „Gražinkime Kauną“ komandos narė (tel. 8 699 76434; neringa.daniulaitienė@gmail.com) 

Nuotraukos Jono Oškinio. 

Vienintelė tokia ekskursija metuose

Kovo 29-ąją “Gražinkime Kauną“ gidai pakvietė į unikalų, tik pavasarį rengiamą pasivaikščiojimą po miestą “Potvyniai Kaune“, skatinanti atrasti miesto ir per jį tekančio Nemuno istoriją nauju kampu. Jau dizainerio Luko Rimkevičiaus sukurtoje skrajutėje nedaugelis atpažino, kad… dabartinėje Vilniaus ir M. Daukšos gatvėje sankryžoje vandeniu plaukia… raitas kaunietis. 

Didysis pasivaikščiojimas po skęstantį Kauną prasidėjo… šalia dabartinio lėlių teatro, kur užfiksuota viena iš legendinių nuotraukų apie išsiliejusius Nemuno vandenis. Iš tiesų, miestą 1926-aisiais, 1931-aisiais, 1946-iais (ir ne tik!!!) neįtikėtinai sėmė pakilę upių tėvo Nemuno ir Nėries vandenys.

Potvynis_gloria_1931
Nuotraukos atlikimo metais čia dar veikė Kauno kino teatras “Gloria“

Ekskursijos metu sėkmingai taikėme metodiką miesto centre parodyti senas nuotraukas, kurių autoriai galbūt jau ir žuvę II pasauliniame kare. Gausiai susirinkę “city walk“ – didžiojo pasivaikščiojimo po miestą – dalyviai stebėjosi pasikeitusiais, tiesiog neįtikėtinais, magiškais vaizdais.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „potvynis kestucio g“

KestucioGatveDabar
Keitėsi metai, keitėsi ir namų numeriai, bet mes atpažįstame istorinį Kauną

Išėję į Nemuno pakrantę, eidami Karaliaus Mindaugo gatve, galėjome sekti, kaip keitėsi miesto gatvių piešinys, rajonų funkcinė reikšmė. Gidas Jonas Oškinis padėjo atrasti vietas, kuriose anksčiau stovėjo neišlikę tiltai per Nemuną ar didieji Kauno sandėliai.

JonasPrieNemuno
Daugelis nustemba sužinoję apie kitoje vietoje buvusius tiltus

Didžiojo pasivaikščiojimo metu buvo daug papasakota apie potvynių priežastis, kauniečius bauginusį kylantį vandenį, Pirmosios Lietuvos kariuomenės kovą su ledų sangrūdomis, dramatiškiausią Marvelės (Marvelkos) kaimo likimą

Kaunas_potvynis_spalvotas

LukasPotvyniai

Didelį įspūdį apsilankiusiems darė ledų sangrūdų vaizdai, su kuriais savo lankytojus supažindinome ir pernai metais sukurtos ekskursijos “Nuo Aleksoto panoramos iki Aleksoto gatvės“ metu.

Potvynis_Kaun2
Nuotrauka dešinėje daryta dar 1929 metų potvynio metu

Pasivaikščiojimas, pasakojant apie Kauno potvynį, beveik neįsivaizduojamas be vizito šalia Vytauto Didžiojo bažnyčios, kur iki HESo statybų ir rinkdavosi kauniečiai stebėti kylančio vandens. Ant šio pastato yra ir lentelė, primenanti, kaip aukštai kadaise buvo pakilęs Lietuvių upių tėvo vanduo Kaune.

PotvynisKaunePrieJonavosFlorance

Potvynių istorija – tai ir mūsų miesto architektūros, valdžios ir pramonės, bendruomeninio gyvenimo istorija. Tai – proga pamatyti ir prisiminti užmirštą Kauną, praėjusių kartų gyvenimą. Galbūt pasivaikščiojimas kitą pavasarį mus nuves ir į kitus Kauno rajonus, kur taip pat kauniečiai kartą į metus… namus pasiekdavo valtimis.

Žiemą Žaliakalnio mamos mokėsi amatų

„Gražinkime Kauną“ ir Kauno kolegija šią žiemą toliau sėkmingai įgyvendino socialinį projektą „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“, kuriuo jaunoms (iki 40 m.) Žaliakalnio seniūnijoje gyvenančioms mamoms buvo padedama įgyti įgūdžių amatų, suvenyrų gamybos srityse.

Nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. vasario mėnesio patyrę dėstytojai (daugiausiai iš Kauno kolegijos) motinystės atostogose esančioms, todėl ekonomiškai neaktyvioms  jaunoms mamoms skyrė užsiėmimus, kurie gali padėti atrasti naują įdomų užsiėmimą ir taip galimai grąžinti į darbo rinką.

Pažintį su amatais mamytės pradėjo nuo šiaudinių sodų, skirtų Šv. Kalėdoms, kūrimo
Pažintį su amatais mamytės pradėjo nuo kalėdinių šiaudinių sodų kūrimo

Gruodį užsiėmimus atidarė ir prieš Šv. Kalėdas surengta individualių kvepalų kūrimo sesija, kurią pristatė aromaterapeutė, parfumerė Eglė Jonaitytė bei  unikalių lietuviškų šiaudinių sodų kūrimas, kurį dėstė meistrė, tautodailininkė Danguolė Juralavičienė.

Sausį veiksmas persikėlė į Kauno kolegijos Stiklo, odos ir tekstilės dirbtuves Mickevičiaus g.
Sausį veiksmas persikėlė į Kauno kolegijos Stiklo, odos ir tekstilės dirbtuves Mickevičiaus g.

Po Naujų metų į edukacinius procesus įsijungė patyrę Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto dėstytojai, Dailininkų sąjungos nariai – B. Sarapienė, D. Daukšienė, L. Grabauskienė, S. Grabliauskaitė, A. Blažinauskis. 

Užsiėmimuose buvo galima išmokti ir medžio dekoro.
Užsiėmimuose buvo galima išmokti ir medžio dekoro.

Ši menininkų ir pedagogų komanda jaunoms Žaliakalnio mamoms pristatė platų spektrą įvairiausių taikomosios dailės disciplinų – nuo medinių įrankių, žaislų, suvenyrų gamybos bei medinių baldų restauracijos iki darbo su stiklo, odos, batikos, vilnos vėlimo, tapybos ir piešimo ant stiklo, keramikos technikomis.

Užsiėmimus mamos baigė darbais keramikos dirbtuvėse.
Užsiėmimus mamos baigė darbais keramikos dirbtuvėse.

Pasibaigus praktiniams užsiėmimams, mamos turėjo progą apsilankyti Kaziuko mugėje Vilniuje. Pavasarį jos galėjo gauti konsultacijas psichologijos, teisės pagrindų, vadybos, pardavimų srityse.

Naujas nemokamų mokymų ciklas, skirtas jaunoms Žaliakalnio mamoms, vyks artėjančią žiemą, tai yra – 2019 m. gruodį – 2020 m. vasarį.

Projektas „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę 08.6.1-ESFA-V-911 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“

Laikinosios Sostinės metus atidarė patriotinis pasivaikščiojimas

Tarpušvenčiu “Gražinkime Kauną“ savo tradicinių ilgųjų penktadienio pasivaikščiojimo metu atidarė Laikinosios sostinės metus. Pasinaudodami proga, kol moksleiviams buvo atostogos, aplankėme autentišką pastatą, kuriame tarpukariu dirbo Steigiamasis Seimas.

Tačiau prieš tai užsukome į vieną iš išsamiausių istorijų turinčių Kauno bažnyčių, ilgą laiką buvusią apleistą ir remontuojamą – Švč. Sakramento (Studentų) bažnyčią. Gidas Jonas Oškinis papasakojo išsamią pastato istoriją nuo XV amžiaus. Viltingai nuteikia, kad jau 2019 gegužę, kaip praneša “Kas vyksta Kaune“, čia numatoma atidaryti menui ir visuomenei skirtą renginių erdvę “Sakramentas“.

Pro pastolius skubėjome į Maironio universitetinę gimnaziją
Pro pastolius skubėjome į Maironio universitetinę gimnaziją

Dar XIX a. Nikolajaus Čagino suprojektuota berniukų gimnazija turėjo vieną iš didžiausių salių tuometiniame Kaune. Todėl neatsitiktinai būtent joje nuo 1920 m. gegužės posėdžiavo pirmasis Lietuvoje demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas.

Į Seimo atidarymus atvykdavo stačiatikių, žydų, katalikų dvasiniai lyderiai (šiuo atveju, ir Maironis)
Seimus inauguruodavo stačiatikių, žydų, katalikų dvasiniai lyderiai (šiuo atveju, ir Maironis)

1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas  čia priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – kuri įtvirtino, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurios aukščiausioji valdžia priklauso tautai. 1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė  Žemės reformos įstatymą, o rugpjūčio 9 d. –  ir Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų.

Istorinėse nuotraukose galima sekti, kaip buvo dekoruota salė, prie to prisidėjo ir Vladimiras Dubeneckis.
Nuotraukose galima matyti, kaip buvo dekoruota salė, prie to prisidėjo ir Vladimiras Dubeneckis.
Daugiau apie legendinio Kauno architekto indelį galima paskaityti naujoje dr. Linos Preišgelavičienės knygoje "Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888 - 1932"
Daugiau apie architekto indelį galima paskaityti naujoje dr. Linos Preišgelavičienės knygoje “Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888 – 1932“

Apžiūrėję pagrindinį susidomėjimo objektą, pamatėme, kad gimnazijoje gerbiama istorinė atmintis, daug savo miesto ir šalies istorijai skirtų stendų, konkursų.

Į šiuos rūmus berniukų gimnazija įsikraustė 1863 metais, trečias aukštas pristatytas 1909 metais.
Į šiuos rūmus berniukų gimnazija įsikraustė 1863 metais, trečias aukštas pristatytas 1909 metais.

Pasivaikščiojimas toliau nuvedė Senamiesčio link. Dabartinėje Steigiamojo Seimo aikštėje apžiūrėjome senovines dokumentines nuotraukas iš tų laikų, kai čia veikė didžiausias miesto turgus. Užsukome ir į netoliese esantį Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrių, nuolatos rengiantį parodas.

Rodome ir senas dokumentines nuotraukas - štai ką per langą tada matyti galėjo Seimo nariai
Rodome ir senas dokumentines nuotraukas – štai ką per langą tada matyti galėjo Seimo nariai

Šis išskirtinis pasivaikščiojimas baigėsi labdaros aktu – visi dalyvavusieji galėjo paaukoti Kauno seserų benediktinių vienuolynui, kurios renka lėšas savo architektūrinio komplekso tvoros remontui. Paaukoti galite ir jūs, skaitytojai.