Kovą iš naujo startavo ekskursijų ciklas “Kaunas. Iš vidaus.“

2022-ųjų kovo mėnesį “Gražinkime Kauną“ pakvietė miestiečius į atnaujintą ekskursijų ciklą “Kaunas. Iš vidaus“, kurio metu susipažįstame su žymių Laikinosios Sostinės pastatų architektūra, interjeru, menu, istorija ir šiandiena. Einamieji metai paskelbti Lietuvos universitetų metais, tad ekskursijų objektais tapo istoriniai prieš 100 metų Kaune įsteigto Lietuvos universiteto ar dabartinių miesto aukštųjų mokyklų pastatai.

Ciklo preliudija tapo Vasario 16-osios proga surengta viešnagė dabartiniame Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete. Juk būtent čia lygiai prieš 100 metų buvo priimtas pirmasis Lietuvos universiteto statutas.

Pastatą dar 1914 metais kaip Komercijos mokyklą suprojektavo inž. Aleksiejus Skrynikovas.

Universiteto auloje gidė Marija Oniščik pristatė pastato (kuriame įsikūrė carinė Komercijos mokykla, o 1921 m. – ir Aukštieji kursai) istoriją, čia dirbusius fakultetus, jo profesūrą. Pirmuosius penkerius Lietuvos universiteto veiklos metus šie rūmai buvo pagrindinis jo pastatas. Ekskursantai turėjo progos apžiūrėti ir jo vitražus, unikalias architektūros detales.

Atėjus kovui, “Gražinkime Kauną“ ekskursiją priėmė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultetas, taip pat Lietuvos universiteto tradicijų tęsėjas. Jo neoklasicistinius neseniai renovuotus rūmus Mickevičiaus gatvėje suprojektavo viena ryškiausių Pirmosios Respublikos architektūros žvaigždžių Vladimiras Dubeneckis. Sužinojome daug pastato paslapčių, tame tarpe apie tai, kur pokario metais buvo slepiami transantlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno kūnai.

Viena iš ryškiausių buv. VDU Medicinos fakulteto scenų – Vlado Lašo vardo auditorija

Vizito metu ekskursantai turėjo progą pasigrožėti ir gretimu, su rūmais sujungtu ir LSMU taip pat tarnaujančius pastatu. Buvusią Valstybės draudimo įstaigą 1932 metais suprojektavo arch. Aleksandras Gordevičius, jo fasadą puošia garsaus skulptoriaus Juozo Zikaro bareljefai.

Lietuvos universitetui tarnavo ir rūmai Donelaičio gatvėje, kuriuose dabar įsikūrę Kauno Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, o kadaise – Kauno tvirtovės administracinių pastatų komplekso Inžinierių valdybos rūmai. Gidė Marija atkreipė dėmesį į dar nuo Gubernijos laikų išlikusią laiptinę ir papasakojo, kaip studentai auditorijas dalinosi… su tuometine Vidaus reikalų ministerija.

Rūmuose – ir technikos paveldo paminklas, autentiška prof. K. Vasiliausko Medžiagų atsparumo laboratorija

Netrukus persikėlėme į kitą gatvės pusę, ir pamatėme buvusius Didžiuosius Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto rūmus, kurie buvo pastatyti kaip Valstybės spaustuvė. Ekskursijos dalyviai sužinojo, kad čia veikė  Matematikos – gamtos, Humanitarinių mokslų ir Teologijos – filosofijos fakultetai, vietą rado ir tuometė Švietimo ministerija. Šiandien aukštojo mokslo tradicijas tęsia KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas bei šlovingą savo įkūrėją prof. Vaclovą Biržišką menanti biblioteka.

Šeštadienio dieną ekskursijų dalyviai turėjo progą pirmą kartą apsilankyti ir dar viename architekto Vytauto Landsbergio Žemkalnio prieškario metais projektuotame pastate. Šioje privačioje viloje yra rezidavęs Prancūzijos pasiuntinys, o dabar renovuotame pastate įsikūrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Emanuelio Levino centras.

Pastate – polichrominių tyrimų pagalba atkurtas dekoras, ir prie jo priderintos modernios užuolaidos

Gidas Jonas Oškinis pirmąkart čia viešintiems kauniečiams pristatė Kaune gimusio Emanuelio Levino asmenybę, o taip pat pačio pastato istoriją, šeimininkus, architektūrą ir jame eksponuojamą meno kolekciją (nuo Kazimiero Alchimavičiaus ir Prano Domšaičio per Vytauto Kasiulio ir Kazio Varnelio iki Pauliaus Juškos drobių).

Dėmesio! Ciklas “Kaunas. Iš vidaus.“ šiemet dar nesibaigė! Balandžio mėnesį toliau jums patogiai lankome įvairių Kauno aukštųjų mokyklų pastatus ne vien miesto Centre ar Naujamiestyje. Sekite pranešimus “Gražinkime Kauną“ Facebook puslapyje!

Šeši svarbiausi Kauno krepšinio ir sporto istorijos objektai jums

Liepos pradžioje “Gražinkime Kauną“ komanda parengė naują ekskursiją iš serijos “Sporto istorija Lietuvoje“, išsamiai paaiški Pirmosios Respublikos (ir ne tik) politikos, kultūros, architektūros ir sporto istorijos detales, lėmusias profesionalaus sporto atsiradimą Laikinojoje Sostinėje. Kviesdami ją aplankyti su savo suburta grupe ar su kitais, šioje publikacijoje atskleidžiame, mūsų nuomone, šešių svarbiausių istorinių Kauno sporto objektų šešetuką.

Taigi, kviečiame į kelionę po mūsų išrinktą svarbiausių Kauno (o gal ir Lietuvos) istorijai kūno kultūros ir sporto objektų Top6. Pritariate? O gal nesutinkate? Parašykite mums – info@grazinkimekauna.lt!

VYTAUTO PARKAS

Dar prieš I Pasaulinį karą Vytauto (tada dar buvęs Petro) kalnas tampa pirmųjų sportinių pastangų “Kovno“ mieste vieta – čia rungiasi tuometiniai rusų, lenkų klubai. Atgavus Nepriklausomybę, parkas gauna ne tik Vytauto vardą, 1923 m. parką išsinuomoja Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Čia įrengiamos teniso, krepšinio aikštelės – tai liudija ir istorinės nuotraukos, kuriose su krepšinio kamuoliu LFLS komanda, kurios sudetyje ir legendinis transantalntinis lakūnas Steponas Darius.

Steponas Darius išleido ir knygelę su pirmomis basketbolo (krepšiasvydžio) taisyklėmis

DARIAUS IR GIRĖNO STADIONAS

Steponas Jucevičius-Darašius – Darius prisidėjo ir prie to, kad tuo metu šiauriniame miesto pakraštyje, Ąžuolyne atsirastų ir Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) stadionas, šiuo metu vadinamas Dariaus ir Girėno vardu. Čia visada vyko svarbiausios Kaunui lengvosios atletikos varžybos (Darius, beje, buvo ieties metikas), vyko tautinės olimpiados, po karo buvo žaidžiamas rankinis 11 prieš 11, na ir be abejo – futbolas.

Žavinga Pirmosios Respublikos akimirka priešais centrinę stadiono tribūną

Stadionas sovietinio brutalizmo stiliumi buvo renovuotas prieš Maskvos olimpiadą (čia vyko nepaprastai svarbio atrankinės lengvosios atlektikos varžybos – brolių Znamenskių memorialas), dabar vėl yra iš naujo perstatomas.

KŪNO KULTŪROS RŪMAI

Nors projektuoti kaip Fiziškojo auklėjimo rūmai, o dabar čia veikia Lietuvos sporto universitetas, šis pastatas kauniečiams geriau žinomas kaip Kūno kultūros institutas. Pažangi funkcionalistinė architektūra (pastatą suprojektavo arch. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis atitiko to meto modernizmo – progreso, higienos, kūno kultūros kulto (“sveikame kūne – sveika siela“) idėjas.

Pirmuosius eskizus arch. Landsbergis Žemkalnis pateikė dar pačioje XX a. 4 deš. pradžioje

Šalia pastato ilgus metus buvo Gedimino bokštų formos vartai

Pastato konstrukcijoje gelžbetoninės karkasinės „Kreuzekrost“ perdangos su viršutiniu apšvietimu, kuriam panaudotas trijų sluoksnių įstiklinimas (inžinierius S. Milius). Pastatas buvo tiek sėkmingas, kad 1938 metais arch. Landsbergiui Žemkalniui pavesta vokiškame “Memelyje“ suprojektuoti vietiniams pavydą kelsiančius Klaipėdos pedagoginio instituto sporto rūmus. Na o KKI išsiugdė ne viena prieškario, pokario, stagnacijos ir jau Nepriklausomos Lietuvos sportininkų karta.

SPORTO HALĖ

Pergalė antrajame 1937 m. Europos krepšinio čempionate Rygoje sukėlė ne tik didelį patriotinių jėgų antplūdį, bet ir galvos skausmą – o kur priimsime svečius po dviejų metų?

Pirmasis pastato pavadinimas ir buvo Kūno kultūros rūmų naujoji salė

Dabar pastatui suteikiama panaši į pradin

Pradinė idėja žaisti mažoje Kūno kultūros rūmų salėje su mažais balkonais buvo atmesta, ir architekto inžinieriaus konstruktoriaus Anatolijaus Rozembliumo dėka pašonėje iškilo pirmoji pirmiausiai krepšiniui skirta Sporto halė, į kurią 1939 metais suplūdo tūkstančiai kauniečių… ir taip dar 70 metų ir po to!

LIETUVOS JACHTKLUBO ATVIRAS BASEINAS

Vienas iš paslaptiniausių Laikinosios sostinės sporto objektų – atviras baseinas Nemune. Lietuvos jachtklubo padalinys įsikurė prie Aleksoto tilto plaukiojančiame pastate – brandvachtoje, pastatytoje pagal inžinieriaus Kęstučio Bulotos projektą.1934 m. ties Žiemos uostu (tai yra, prie dabartinės “Žalgirio“ arenos) įrengtas atviras plaukimo baseinas.

Baseine treniruotasi ir šokinėti į vandenį

Jis tapo ir lietuviško vandensvydžio gimtine

Jis tapo profesionalaus Lietuvos plaukimo, šuoliųį vandenį, o ir vandensvydžio starto vieta.

“ŽALGIRIO“ DRAUGIJOS AIKŠTYNAS

Ar žinote legendą apie tai, kad tai lietuviai (ir estai) pirmieji po karo mokino kitus sovietų sportininkus žaisti “kanadietiškąjį“ ledo ritulį (penki prieš penkis). Ir vyko tai aikštyne priešais Kūno kultūros rūmus.

Istorinės nuotraukos leidžia matyti, kur buvo legendinis aikštynas

Dabar čia teniso kortai ir kitos įstaigos, o pokario kauniečių kartai tai buvo pagrindinių krepšinio, bokso, o žiemą išliejus ledą – čiuožimo ir ledo ritulio batalijų vieta. Aikštyno tribūnos visada užsipildydavo!

Sekančią ekskursiją apie Lietuvos olimpiečius “Gražinkime Kauną“ ketina surengti liepos 24 d.
Daugiau informacijos – 8 639 85044, grazinkimekauna@gmail.com

Atšventėme Europos paveldo dienas

Šiais metais „Gražinkime Kauną“ padėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriui organizuoti kauniečiams skirtus renginius, skirtus pažymėti Europos paveldo dienas. Juos vienijo šūkis „Atrask šimtmečio paveldą“.

Ilgiausia ekskursija „Vasario 16-osios akto signatarų pėdsakai Kauno krašte“, vedama dr. Aušros Jurevičiūtės užėmė beveik visą penktadienį ir buvo skirta signatarų Prano Dovydaičio, Jono Vailokaičio, Vlado Mirono atminimui vietos Kauno mieste, Paštuvoje ir Čekiškėje.

Signatarų atminimas “Aušros“ gimnazijos muziejuje, kalba istorijos mokytoja Vitkauskienė

Ekskursijoje buvo prasidėjo Kauno centre, ir tęsėsi kelione į Čekiškę, kur apie P. Dovydaičio atminimo įamžinimą pasakos Čekiškės P. Dovydaičio gimnazijos istorijos mokytoja – metodininkė Eglė Simonaitienė.

Viskas kas liko iš signataro Prano Dovydaičio sodybos

Buvo aplankytas ir brolių Jono ir Juozo Vailokaičių kapas Paštuvos miestelio kapinaitėse.

Čia atgulė modernios Lietuvos pamatų klojėjai Vailokaičiai

Gidė dr. Marija Oniščik penktadienio popietę vedė ekskursiją „Laikinosios sostinės pradžios mokyklos– modernėjančios Lietuvos ženklai“, kurios metu buvo aplankytos įvairių tikybų ir tautybių Kauno mokyklos – lietuvių Kauno Vinco Kudirkos progimnazija, Pirmosios respublikos laikais buvusi Rusų gimnazija (Vytauto pr. 44), buvusi Vokiečių gimnazija (Vytauto pr. 50), dabartinė A. Puškino gimnazija ir  buvusi Lenkų gimnazija (Miško g. 1) – dabartinė Dariaus ir Girėno gimnazija.

„Labiausiai visiems patiko Kudirkos progimnazijoje, nes mus priėmusi ilgametė tos gimnazijos istorijos mokytoja Danutė Randakevičienė buvo labai nuoširdi, tikrai atsidavusi savo darbui ir savo mokyklai. Ji mus įleido į seną mokyklos salę ir į balkoną, kuriame galėjome paglostyti didžiules dekoratyvines vazas.

Į mano pasiūlymą pratęsti ekskursiją ir apžiūrėti dar du netoliese esančius pastatus, kuriuose tarpukariu buvo įsikūrusios mokyklos, ekskursantai atsiliepė labai teigiamai. Tad patraukėme  Miško gatve prie Justino Golinevičiaus 1891 metais statyto “plytų stiliaus“ mūrinuko, kuriame kadaise buvo valstybinė 4-oji gimnazija, o dabar – Karaliaus Mindaugo mokymo centras, kur buvome maloniai priimti.

Ekskursiją baigėme prie buvusios 3-osios gimnazijos pastato Kęstučio gatvėje, pasak vieno jos buvusio moksleivio, “geriausios gimnazijos Kaune, o gal ir visame pasaulyje“. Čia buvo gera proga daugiau pakalbėti apie švietimo reikalus Nepriklausomoje Lietuvoje ir apibendrinti tai, ką sužinojome“, – įspūdžiais dalinosi gidė.

Penktadienį Europos paveldo dienų programos rėmuose Kultūros paveldo skyrius dar surengė moksleivių kultūrinio orientavimosi varžybos „Atraskime šimtmečio paveldą Kauno senamiestyje“, kurio metu buvo naudojamas apps‘as „Actionbound“ bei moksleivių dviračių žygį „Atmintis gyva“, kurio metu buvo lankomi objektai Panemunėje ir Šančiuose –  Jiesios piliakalnis, Panemunės bažnyčia (joje tarpukariu klebonavo Vasario 16-osios akto signataras Justinas Staugaitis), J. Basanavičiaus paminklinis biustas Panemunės šile, Lietuvos karių kapai Žemųjų Šančių karių kapinėse.

Kai kas išliko tik nuotraukose – nebėra nei “Konrado kavinės“, nei “Tulpės“ interjerų

Šeštadienį Europos paveldo dienas pratęsė gido Jono Oškinio vedama ekskursija „Kauno Naujamiestis – vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos modernizmo arealų“, kuri prasidėjo prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, Nepriklausomybės aikštėje. Galėjome dar kartą įsitikinti, kokį gilų estetinį pėdsaką Kaune paliko Europoje  (Romoje) studijavę Pirmosios Respublikos architektai, tokie kaip Vytautas Landsbergis Žemkalnis (suprojektavo „Pienocentro“ rūmus, Chaimsono namą, buv. Vatikano nunciatūrą, Prancūzijos ambasadą) ar dr. Stasys Kudokas (sukūrė Karininkų ramovę, namus A. Mickevičiaus, Putvinskio gatvėse).

Gidas Jonas Oškinis pristato Vytauto Landsbergio Žemkalnio šedevrą – “Pienocentro“ rūmus

Po pietų gidas Lukas Rimkevičius pakvietė į pasivaikščiojimą po Radijo stoties rajoną „Čia kūrėsi mūsų šviesuoliai“, kurio metu buvo apžiūrėti žymių Pirmosios Respublikos asmenybių privatūs namai, kurių daugelį žymi atminimo lentos.

Gidas Lukas Rimkevičius pakvietė į tokius Radijo kalno kampelius, kuriuos pamatysi ne kasdien

Ekskursija finišavo M. K. Čiurlionio lietuvių dailės muziejaus filiale – Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose, kur grožėtasi paroda „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose“.

Už nuotraukas dėkojame p. Danutei Rūkienei.