Šeši gražiausi Radijo kalno grožiai

Prieš šešis metus susibūrusi idealistinė viešoji įstaiga „Gražinkime Kauną“ pasirinko pačias įvairiausias veiklos sritis – tai ir parodų organizavimas, ir pasaulinės „Art Deco“ bendrijų asociacijos tuometinio lyderio Jeff Loundy vizito Kaune inicijavimas, ir praktinę medžio restauraciją skatinanti veikla.

Tačiau dar dažniau „Gražinkime Kauną“ kvietė kauniečius ir miesto svečius į ekskursijas, kurių tikslas – atpažinti kaimynystėje esančius gražiausius pastatus, susipažinti su juos sukūrusiais architektais ir dailininkais, sužinoti su apie juose gyvenusiais žymiais žmonėmis, kultūros veikėjais, ar tiesiog nuostabiais kaimynais.

Pirmoji tokia „Gražinkime Kauną“ ekskursija įvyko prieš šešis metus Žaliakalnyje, taip vadiname Radijo kalno rajone. Todėl šiandien mes, labiausiai patyrę šios vietos gidai, norime pristatyti šešias įdomiausias šio Kauno rajono vietas. Dar daugiau jų sužinoti ir pamatyti galite… mūsų ekskursijos po šią Kauno dalį metu. Taigi, pradedame…

6. STASIO KUDOKO VILA (LAIPTAI Į RADIJO KALNĄ, DAB. V. MYKOLAIČIO PUTINO GATVĖS – BUV. ALTŲ – TĘSINYS)

XX a. 3 dešimtmetį, įtvirtinus Lietuvos nepriklausomybę, Kauno miestas pradėjo plėstis nuo cariniu laiku suplanuoto Naujamiesčio link Žaliakalnio šlaitų. Viršuje susiformavo naujos Vaižganto (po rašytojo mirties) ir Perkūno alėjos gatvės. Tačiau nedaugelis kauniečių išdrįso statyti savo pastatus šlaito viduryje (kaip Los Andželo Bevelri Hilse). Vienas iš tokių buvo sau ir savo šeimai vilą pasistatęs architektūros mokslų daktaras Stasys Kudokas (1898 – 1988), mokslus baigęs Romoje ir Milane. Ją ir šiandien puošia ne tik Broniaus Pundziaus skulptūra „Motinystė“, bet ir fantastiški architektūros sprendimai (garažas 3-ame aukšte). “Gražinkime Kauną“ kiekvieną rugsėjį pamini dr. arch. Kudoko jubiliejų. Galbūt ateis diena kai dr. arch. Kudoko vardu vadinsis ir laiptai, kur jis ir gyveno.

Be jo, kylant į Radijo kalną, pažymėtinos puikiai reljefą išnaudojusios arch. Arno Funko vilos – Užsienio reikalų departamento direktorius Juozo Norkaičio bei Finansų ministerijos Valtybės kontrolės departamento bendrosios revizijos departamento direktoriaus Stasio Stašio namai. Toje pačioje gatvėje verta pažymėti ir Trakų 27 d. įsikūrusia vilą kuri gal ir visame mieste artimiausia vokiškam Bauhausui ar funkcionalizmui privačioje statyboje.

5. VILA “EGLUTĖ“, VAIŽGANTO g. 25

Bronislavos ir Petro Klimų vila „Eglutė“, skurta 1929 metais – viena iš vietos legendų, skirta XX a. Lietuvos atgimimo ir literatūros legendai Juozui Tumui – Vaižgantui karšinti. Jis svajojo čia parašyti memuarus. Deja, dėka Vizbaro suorganizuotos pavasariškai – žiemiškos iškilos rašytojas peršalo, ir 1933 m. čia buvo… pašarvotas.

Vaižganto laidotuvių nuotrauka iš Kupiškio muziejaus archyvų

VšĮ „Gražinkime Kauną“ aktyviai dalyvavo, kad šiam pastatui būtų suteiktas kad ir vietinės reikšmės kultūros paveldo statusas. Tikimės, kad jis bus atvertas visuomenei, kad dar daugiau būtų sužinota apie pirmuosius Radijo kalno naujakurius – Vaižgantą, signatarą Klimą, vėliau – ir Švedijos konsulatą.

4. SUGIHAROS NAMAI, VAIŽGANTO G. 30

Viešosios įstaigos „Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ (įsteigtas 1999 m.) muziejus – tai ne tik vienas iš stipriausių privačių muziejų Lietuvoje, kurį kasmet aplankydavo tūkstančiai lankytojų iš Japonijos, Izraelio ir kitų antifašistinių šalių. Jis pasakoja nuostabią istoriją apie tai, kaip Japonijos buvimo „Šiaurės Kasablankoje“, t.y. Kaune 1939 – 1940 m. japonų konsulo Čijūnės Sugiharos dėka nuo tikros mirties buvo išgelbėta tūkstančiai žydų iš Šiaurės Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių.

Pedagogas ir architektas Juozas Milvydas

Mes, Kauno gidai, prisimename ir labai gabų pačio pastato architektą Juozą Milvydą (1914 – 1941), kuriam likimas ir atsitiktinė kulka Birželio sukilimo metu atskaičiavo ne daugiau, nei kitam to laiko herojui Vytautui Mačerniui.

5. PURICKIO NAMAI, VAIŽGANTO G. 13

Daugelį gražių šio Kauno vilų rajono namų tenka pažinti iš išorės, bet norėtųsi primti ir vieną iš pastatų, žavėjusių šį Kauno rajoną ir iš vidaus. Tai Vaižganto gatvėje 1930 metais pastatydintas diplomato, žurnalisto, karštą gyvenimą mėgusio publicisto dr. Juozo Purickio namas, kurį suprojektavo Baltarusijos liaudies respublikos veikėjas ir trispalvės vėliavos kūrėjas Klaudijus Dušauskas – Duž.

Karščiausius vakarėlius čia rengė garsus rinkodarininkas, Fordo sūnaus bendramokslis Vytautas Andrius Graičiūnas ir jo žmona aktorė bei režisierė Unė Babickaitė-Graičiūnienė, (better known as Une Baye čia gyveno pats Vincas Mykolaitis Putinas su pačia Salomėja Nerimi, čia kūrė didžiausias Kauno „art deco“ genijus profesorius Tadas Lomsargis… Visko net neišpasakosi.

Unė Babickaitė (Baye) kaunietiškoje kompanijoje 1936h., LTMKM archyvai

GARBINGI PAMINĖJIMAI (HONORABLE MENTIONS)

Mūsų šešetukas neleidžia paminėti visų šiame Radijo kalno rajone išsiskiriančių pastatų, menančių žymius architektus, menininkus, kultūros veikėjus. Pavyzdžiui, panašiai, kaip Purickio namai, istorine verte ir dar geriau išsaugotu interjeru pasižymi Julijos Jablonskytės-Petkevičienės namai, esantys Perkūno al. Savo architektūra žavi ir Felikso Bielinskio, Kudoko mokinio ir vieno iš „modernistiškiausių“ Kauno pokario architektų vila, įsikūrusi taip pat Vaižganto gatvėje.

Radijo stoties rajonas taip pat išsiskiria unikaliu M. K. Čiurlionio lietuvių dailės muziejaus filialu – scenografo Liudo Truikio ir aktorės Marijonos Rakauskaitės namais-muziejumi, įsikūrusiu Edmundo Fryko gatvėje. Šio garsaus tarpukario Kauno kūrėjo (greičiausiai, lenko) vardu pavadinta ne tik buvusi Lermontovo gatvė, bet ir šeimos dvarelis bei laiptai, vedantys į Bažnyčios gatvę.

Kauno technikos kolegijos, padėjusios atstatyti kryžių, nuotrauka

Radijo kalno pakriaušėje – ir gūdžius pokario metus menantis kryžius, primenantis iš Kauno geležinkelio stoties pokario metais vykdytus trėmimus. Metalinį tremtinių kryžių pagamino kalvis Zenonas Baranauskas.

Viena iš įdomiausių rajono įžymybių – tai ir šių laikų istorija, namas, kuriame gyveno žymus krepšininkas, Kauno garbės pilietis Arvydas Sabonis su šeima. Bet tai… jau kitos „Gražinkime Kauną“ ekskursijų serijos, skirtos Laikinosios sostinės sportui ir krepšiniui, dalis.

6. SVARBIAUSIAS OBJEKTAS – PIRMASIS KAUNO RADIOFONAS – RADIJO STOTIS

Radijo kalno titulas šiai Žaliakalnio daliai suteikta ne atsitiktinai. Būtent iš čia, ant kalno kadaise skirtam cariniam kibirkštiniam telegrafui, savo transliacijas 1926 m. birželį pradėjo Lietuvos radijas. Jau netrukus bus šimtmetis kai iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai: „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“. Iš čia iš pradžių buvo transliuojama muzika, žinios, vėliau transliacijos nusikėlė į Laisvės alėją.

Radijo kalnas

Nepaisant to, visai Lietuvai ir pasauliui ir toliau tarnavo būtent šioje Žaliakalnio dalyje įrengti ant dviejų 150 metrų aukščio stulpų įrengti 1961 metro banga (153 kHz) dirbantys siųstuvai. Tai – ir modernizmo stiliaus paminklas, ir savotiškas „tribute“ to meto Lietuvos technologinei ir kultūrinei pažangai. Tiesa, JAV konsultas Robertas Heingartneris skundėsi, kad kol nuo Žaliojo kalno „kalė“ Lietuvos radijo transliacija, ji užgoždavo viską, ir jis negalėjo klausytis operų iš Vienos…

Štai kaip atrodė LRT prieš beveik 100 metų

Tačiau nepraėjo nei keletas metų, ir sumanūs lietuviai pradėjo savo operų tiesiogines transliacijas iš Valstybės teatro. Bet tai, kaip sakoma, jau šiek tiek kita istorija….

Dar daugiau apie Radijo kalno bokštus, jų legendas ir tarpukariu sužinosite, prisijungę prie mūsų ekskursijos 2021 metų birželio 26-ąją, šeštadienį. Ją tradiciškai pradėsime nuo Kauno Soboro (iš Laisvės al. pusės) 12,30 val. (arba, pusę pirmos). Dėl ekskursijos tematinio pakartojimo kreipkitės – grazinkimekauna@gmail.com.

Stasio Kudoko architektūros retenybių atradimai provincijoje

Architekto 120-ųjų gimimo ir 30-ųjų mirties metinių proga Kaune VšĮ “Gražinkime Kauną“ surengtos dr. Stasio Kudoko savaitės paskutiniu akcentu tapo kelionė į Suvalkiją (Zanavykiją), kur pirmą kartą lankėme jo projektuotas bažnyčias.

Į kelionę gražų rudens penktadienį išvyko grupė Kauno miesto gidų, architektūros mylėtojų ir žinovų, visuomenės veikėjų. Renginyje dalyvavo ir specialiai iš Ajovos valstijos (JAV) atvykęs architekto anūkas Matt Cook su šeima.

Kartu keliavo Kudoką pažinojusi vertėja, visuomenės veikėja Vijolė Arbas

Stabtelėję prie dr. Kudoko suprojektuoto Aleksoto funikulieriaus ir neišlikusios pradinės mokyklos Dariaus ir Girėno gatvėje, vėliau pasiekėme Kauno rajono Pažėrių bendruomenę. Čia Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia pagal XX a. 4 deš. viduryje sukurtą Kudoko projektą pastatyta jau atgavus Nepriklausomybę. Sovietmečiu nebaigtoje statyti bažnyčioje buvo įrengtas grūdų sandėlis.

Pažėrių bažnyčios architektūra išties įspūudinga

“Turime pas save kaime tikrą miesto bažnyčią“, – įspūdžiais dalinasi Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies parapijos  kunigas klebonas, didelis patriotas, krašto šviesuolis Kazimieras Skučas. Išties, erdvės pojūtis bažnyčios viduje nerealus, kitur Lietuvoje gal kiek panašus tik Sudervės Švč. Trejybės bažnyčioje.

Pamatę seklyčią ir įrengtą sceną, buvome pakviesti į “špitolę“

Kunigas kartu su Pažėrių bendruomenės atstovais sutvarkęs ne tik “špitolę“, bet ir 200 asmenų talpinančią seklyčią. Per atlaidus čia renkasi žmonės, skamba giesmės, dainos. Vaišingo klebono pakviesti paragauti šakočio užtrunkame prie stalo.

Ir Pilviškių bažnyčiai arch. Kudokas pasiūlė didelį apskritą langą

Sekantis mūsų maršruto taškas – Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia, Kudoko suprojektuota jau II pasaulinio karo metais (1942), nebaigta ir dar bombos apgriauta. Sovietmečiu miestelio centre styrojusius griuvėsius į įspūdingą modernistinę bažnyčią, padedamas architekto Povilo Adomaičio,  pakeitė jaunas miręs Pilviškių klebonas kan. Antanas Žukauskas (1963 – 2005).

Per visus projektus kartojasi panašus “kudokiškas“ įėjimą remiančių kolonų motyvas

Alksninės Kristaus Atsimainymo bažnyčią prižiūri Bartninkų Šv. apašt. Petro ir Pauliaus parapijos klebonas kunigas Alvydas Dvareckas. Išskirtinės architektūros bažnyčia, be modernistinio frontono turinti neogotikos ir neobaroko bruožų, pasak kunigo, buvo pastatyta karo metais vokiečių okupacinės administracijos raginimu, panaudojant po mūšių likusį statybinį laužą.

Alksninės bažnyčios interjere susitinka visų stilių įtaka

Svetingas kunigas ilgai mūsų nepaleidžia, su juo lankome ir Basanavičiaus Pilėnais vadintą Piliakalnio piliakalnį, ir senosios Bartninkų bažnyčios griuvėsius, ir naujai kunigo rūpesčių įrengtus maldos namus. Dar kartą įsitikinome – mūsų miesteliuose tikrai mūsų laukia netikėtumai, tame tarpe – ir architektūriniai.

Dėkojame kelionę padėjusiai įgyvendinti transporto bendrovei “Kautra“.

Kaune prasidėjo architekto dr. Stasio Kudoko atminties savaitė

1898 m. rugsėjo 29 d. Kapinės kaime šalia Panevėžio į pasaulį atėjo vienas iš ryškiausių Pirmosios Respublikos ir ypatingai Kauno architektūros kūrėjų dr. Stasys Kudokas. Architekto, inžinieriaus, pedagogo, tikro kauniečio 120-ųjų gimimo metinių proga VšĮ “Gražinkime Kauną“ organizavo visą eilę specialistams ir miesto visuomenei skirtų teminių renginių. 

Šią veiklą įgyvendinome kartu su KTU Vaižganto progimnazija, kuri prieš karą buvo žinoma kaip 6-oji valstybinė (Šančių) Gimnazija ir Kauno technikos kolegija, kuri statyta kaip Aukštesnioji technikos mokykla. Abiejų šių švietimo įstaigų rūmus suprojektavo Stasys Kudokas, ir jos šiemet pažymi savo reprezentacinių pastatų 80-metį.

Kudoko pastatą pristatė  progimnazijos direktorės pavaduotoja Rūta Songailienė.

Kelionę Šančių bendruomenės suteiktu autobusu pradėjome kelia per Kudoko suprojektuotus pastatus, apžiūrėdami KTU Vaižganto progimnaziją Aukštuosiuose Šančiuose ir neilgo pasiekėme Rusų gatvėje esančią  Šančių gaisrinę. Joje iki šiol miestą nuo gaisrų gina Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos II-oji komanda.

KTU Vaižganto progimnazija gali didžiuotis turinti originalius Kudoko brėžinius

Pačioje Žemutinių Šančių centre radome Kudoko kurtą pradinę mokyklą, dabartinį M. Valančiaus mokyklą – darželį, išsaugojusį nemažai interjero autentikacijos.  Netrukus prisijungė daugiau šio “užupėjančio“ rajono žmonių, autobuso salone skambėjo ištraukos iš repetuojamos “Šančių operos“ (pasakojančios apie žmones, kurie “nekerta ąžuolų“).

Susigaudyti Kudoko stiliuje padėjo Kauno miesto gidas Jonas Oškinis.

Ekskursijos maršrutas pasuko link miesto centro, kur pravažiavome Vaidilutės g. Kudoko 1938 m. sukurtą Elijaus Šneiderio namą, pamatėme garsiąją Kauno įgulos Karininkų ramovę bei gydytojams Kudoko suprojektuotą gyvenamąjį namą A. Mickevičiaus g. 46.

Pastatas patraukė t.p. Modernizmo miestų ir vietovių forumo dalyvių iš visos Europos dėmesį

Užstrigę transporto kamštyje, nespėjome aplankyti dar vienos Kudoko pradžios mokyklos ties Jonavos ir Kalpoko g. sankryža, kur dabar veikia Kauno regioninis Karo prievolės ir komplektavimo skyrius. Pakeliui apgailėjome dabartinę “Dainos“ kino teatro pastato, Kudoko projektuoto su Karoliu Reisonu, būklę dėl dabartinių savininkų.

Negavus leidimo steigti dar vieną kazino, pastatas tiesiog apleistas (M. Oniščik nuotr.)

Neužilgo pasiekėme turbūt svarbiausią Stasio Kudoko projektuotą švietimo įstaigą – Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. Kurdamas jos projektą, architektas apibendrino geriausią patirtį iš savo braižytų švietimo projektų bei atliko savotišką didingiausio savo darbo – Karininkų ramovės projekto “repeticiją“. Kai kurie Kudoko sprendimai, pavyzdžiui, centrinėje pastato ašyje įrengtas “gym’as“ laiką aplenkė dešimtmečiais.

Kauno technikos kolegija Kudoko pastatą subtiliai, šiuolaikiškai restauravo

Kauno technikos kolegijoje veikiančiame muziejuje atskleistas Stasio Kudoko “tandemas“ su garsiuoju Aukštosios technikos mokyklos direktoriumi Julijonu Gravgroku, jo indėlis į architektų ugdymą Kaune, unikalios lietuviškos technikos mokyklos sukūrimą pokariu.

Apie seniausios šalies technikos mokyklos istoriją pasakojo muziejaus kūrėja Birutė Gakienė

Paskutinėje ekskursijos dalyje buvo pristatyta visa eilė unikalių Kudoko projektų Žaliakalnyje – Pigių butų kolonija Petrausko g. (dab. KTU Technologijų ir mokslo parko filialas), Šližių vila Sporto g. 4 ar Juozo Vanago Simonačio namas Vaižganto g. 44.

Kudoko savaitgalį pratęsė VšĮ “Gražinkime Kauną“ organizuojama konferencija, prisiminimų vakaras ir Kudoko projektuotų pastatų Suvalkijoje lankymas.

Atšventėme Europos paveldo dienas

Šiais metais „Gražinkime Kauną“ padėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriui organizuoti kauniečiams skirtus renginius, skirtus pažymėti Europos paveldo dienas. Juos vienijo šūkis „Atrask šimtmečio paveldą“.

Ilgiausia ekskursija „Vasario 16-osios akto signatarų pėdsakai Kauno krašte“, vedama dr. Aušros Jurevičiūtės užėmė beveik visą penktadienį ir buvo skirta signatarų Prano Dovydaičio, Jono Vailokaičio, Vlado Mirono atminimui vietos Kauno mieste, Paštuvoje ir Čekiškėje.

Signatarų atminimas “Aušros“ gimnazijos muziejuje, kalba istorijos mokytoja Vitkauskienė

Ekskursijoje buvo prasidėjo Kauno centre, ir tęsėsi kelione į Čekiškę, kur apie P. Dovydaičio atminimo įamžinimą pasakos Čekiškės P. Dovydaičio gimnazijos istorijos mokytoja – metodininkė Eglė Simonaitienė.

Viskas kas liko iš signataro Prano Dovydaičio sodybos

Buvo aplankytas ir brolių Jono ir Juozo Vailokaičių kapas Paštuvos miestelio kapinaitėse.

Čia atgulė modernios Lietuvos pamatų klojėjai Vailokaičiai

Gidė dr. Marija Oniščik penktadienio popietę vedė ekskursiją „Laikinosios sostinės pradžios mokyklos– modernėjančios Lietuvos ženklai“, kurios metu buvo aplankytos įvairių tikybų ir tautybių Kauno mokyklos – lietuvių Kauno Vinco Kudirkos progimnazija, Pirmosios respublikos laikais buvusi Rusų gimnazija (Vytauto pr. 44), buvusi Vokiečių gimnazija (Vytauto pr. 50), dabartinė A. Puškino gimnazija ir  buvusi Lenkų gimnazija (Miško g. 1) – dabartinė Dariaus ir Girėno gimnazija.

„Labiausiai visiems patiko Kudirkos progimnazijoje, nes mus priėmusi ilgametė tos gimnazijos istorijos mokytoja Danutė Randakevičienė buvo labai nuoširdi, tikrai atsidavusi savo darbui ir savo mokyklai. Ji mus įleido į seną mokyklos salę ir į balkoną, kuriame galėjome paglostyti didžiules dekoratyvines vazas.

Į mano pasiūlymą pratęsti ekskursiją ir apžiūrėti dar du netoliese esančius pastatus, kuriuose tarpukariu buvo įsikūrusios mokyklos, ekskursantai atsiliepė labai teigiamai. Tad patraukėme  Miško gatve prie Justino Golinevičiaus 1891 metais statyto “plytų stiliaus“ mūrinuko, kuriame kadaise buvo valstybinė 4-oji gimnazija, o dabar – Karaliaus Mindaugo mokymo centras, kur buvome maloniai priimti.

Ekskursiją baigėme prie buvusios 3-osios gimnazijos pastato Kęstučio gatvėje, pasak vieno jos buvusio moksleivio, “geriausios gimnazijos Kaune, o gal ir visame pasaulyje“. Čia buvo gera proga daugiau pakalbėti apie švietimo reikalus Nepriklausomoje Lietuvoje ir apibendrinti tai, ką sužinojome“, – įspūdžiais dalinosi gidė.

Penktadienį Europos paveldo dienų programos rėmuose Kultūros paveldo skyrius dar surengė moksleivių kultūrinio orientavimosi varžybos „Atraskime šimtmečio paveldą Kauno senamiestyje“, kurio metu buvo naudojamas apps‘as „Actionbound“ bei moksleivių dviračių žygį „Atmintis gyva“, kurio metu buvo lankomi objektai Panemunėje ir Šančiuose –  Jiesios piliakalnis, Panemunės bažnyčia (joje tarpukariu klebonavo Vasario 16-osios akto signataras Justinas Staugaitis), J. Basanavičiaus paminklinis biustas Panemunės šile, Lietuvos karių kapai Žemųjų Šančių karių kapinėse.

Kai kas išliko tik nuotraukose – nebėra nei “Konrado kavinės“, nei “Tulpės“ interjerų

Šeštadienį Europos paveldo dienas pratęsė gido Jono Oškinio vedama ekskursija „Kauno Naujamiestis – vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos modernizmo arealų“, kuri prasidėjo prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, Nepriklausomybės aikštėje. Galėjome dar kartą įsitikinti, kokį gilų estetinį pėdsaką Kaune paliko Europoje  (Romoje) studijavę Pirmosios Respublikos architektai, tokie kaip Vytautas Landsbergis Žemkalnis (suprojektavo „Pienocentro“ rūmus, Chaimsono namą, buv. Vatikano nunciatūrą, Prancūzijos ambasadą) ar dr. Stasys Kudokas (sukūrė Karininkų ramovę, namus A. Mickevičiaus, Putvinskio gatvėse).

Gidas Jonas Oškinis pristato Vytauto Landsbergio Žemkalnio šedevrą – “Pienocentro“ rūmus

Po pietų gidas Lukas Rimkevičius pakvietė į pasivaikščiojimą po Radijo stoties rajoną „Čia kūrėsi mūsų šviesuoliai“, kurio metu buvo apžiūrėti žymių Pirmosios Respublikos asmenybių privatūs namai, kurių daugelį žymi atminimo lentos.

Gidas Lukas Rimkevičius pakvietė į tokius Radijo kalno kampelius, kuriuos pamatysi ne kasdien

Ekskursija finišavo M. K. Čiurlionio lietuvių dailės muziejaus filiale – Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose, kur grožėtasi paroda „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose“.

Už nuotraukas dėkojame p. Danutei Rūkienei.

Muziejų nakties proga – ypatinga kelionė po šiaurinį Žaliakalnį

2018 metų Muziejų nakties proga kauniečius ir miesto svečius gegužės šeštadienį kartu su Kauno miesto muziejumi pakvietėme į ekskursiją „Kaunas – dizaino miestas: Klinikų rajonas“. Aplankėme dailininko Kajetono Sklėriaus viląą, Kauno technikos kolegijos pastatą ir keliaudami Tvirtovės alėjos kalnu pasiekėme Juozo ir Stasės Gruodžių namus bei jų ekspoziciją „Mano darbas taurus“.

Ekskursijoje didelis dėmesys buvo skirtas vieno iš elegantiškiausių Pirmosios Respublikos architektų, Romoje ir Milane mokslus baigusio Stasio Kudoko kūrybai. Šiame rajone jis 1935 metais Prano Daunio užsakymu suprojektavo Aklųjų Institutą. O 1938 m. Antano Gravrogko rūpesčiu čia pastatytas Lietuvos mokyklų etalonas – Kauno aukštesnioji technikos mokykla (dabar Technikos kolegija). Dr. Kudokas joje ir dėstytojavo, mokė architektūros.

Šimtus Kajetono Sklėriaus Antano Strazdo skulptūrų išplatino Vaižgantas

Nuošalesnėje Kalniečių gatvelėje medinėje viloje su bokšteliu įsikūrė ilgametis kitos Kauno aukštosios – Meno mokyklos vadovas – dalininkas Kajetonas Sklėrius. Jis su žmona Helena Freybuš – viena impozantiškiausių Pirmosios Respublikos Kauno porų.

Su žmona Sklėrius susipažino Liepojoje, visą gyvenimą jie buvo impozantiška pora

Sklėrius dėstė piešimą ir piešimo metodiką, laikomas Lietuvos akvarelės tėvu. Rajone gyveno ir daugiau žymių, išskirtinių dailininkų – Jonas Prapuolenis, Virginija Juškienė, Sigitas Straigis, neseniai mires Rimantas Ruzgas.

Miesto pakraštyje, šalia “Uošvės liežuvio“ Gravgrokas ir Kudokas iškėlė didžiulius ATM rūmus

Visgi savotiška pasivaikščiojimo “karūna” tampa galimybė, nusileidus kadaise čia buvusio “Uošvės liežuvio” vieškelio vietoje išrėžta Nuokalnės gatve, apsilankyti Kauno miesto muziejaus filiale –  Stasės Petrikaitės Gruodienės ir Juozo Gruodžio memorialiniame name – muziejuje.

Gal ir vienas žymiausių ar bent “vizbariškiausių“ Kauno medinukų

Gruodžiams pastatą suprojektavo Feliksas Vizbaras, jo pastatymo metai – savotiška Vizbaro kūrybiškumo Kaune viršūnė – juk tik tik pastatytas Centrinis paštas. Tais pačiais metais kaip ir medinė Gruodžių vila – sukurtas įstabus turtuolio Lapėno daugiaaukštis Kęstučio gatvėje. Dar po metų Vizbaras projektuos vilą pačiam premjerui Tubeliui, statys tautiniu dekoru puoštus „Pažangos“ rūmus Laisvės alėjoje. Tautinės simbolikos rasime ir ant Gruodžių „medinuko“.

Muziejuje – pasakojimas apie Gruodžio optimizmą „Mano darbas taurus“

Ypatingas Kauno muziejų išskirtinumas – be pagrindinės jų temos (Juozas Gruodis – kompozicijos profesorius, daugelio talentų ugdytojas, Kauno muzikos mokyklos ir konservatorijos direktorius), juos visada galima apžiūrėti ieškant autentiškų interjero detalių, baldų, šviesos šaltinių – jų tikrai nestokoja namas Salako gatvėje.

Ir šį muziejų turtina kadaise savininkams dovanoti paveikslai, autentiški baldai

Nudžiuginti gausaus kauniečių susidomėjimo, mes dar sugrįšime į šiuos namus – apžiūrėsime ponios Stasės „kraitinius“ ir ąžuolinius baldus, Gruodžio darbo ir poilsio kabineto apstatymą, lietuvių dailės klasikų – Kalpoko, Šimonio paveikslus.

Net ir šviestuvas laiptinėje čia šviečia panašiai, kaip prieš 80 metų …

Tegu šviečia!