Radijo kalnas

Šeši gražiausi Radijo kalno grožiai

Prieš šešis metus susibūrusi idealistinė viešoji įstaiga „Gražinkime Kauną“ pasirinko pačias įvairiausias veiklos sritis – tai ir parodų organizavimas, ir pasaulinės „Art Deco“ bendrijų asociacijos tuometinio lyderio Jeff Loundy vizito Kaune inicijavimas, ir praktinę medžio restauraciją skatinanti veikla.


Tačiau dar dažniau „Gražinkime Kauną“ kvietė kauniečius ir miesto svečius į ekskursijas, kurių tikslas – atpažinti kaimynystėje esančius gražiausius pastatus, susipažinti su juos sukūrusiais architektais ir dailininkais, sužinoti su apie juose gyvenusiais žymiais žmonėmis, kultūros veikėjais, ar tiesiog nuostabiais kaimynais.


Pirmoji tokia „Gražinkime Kauną“ ekskursija įvyko prieš šešis metus Žaliakalnyje, taip vadiname Radijo kalno rajone. Todėl šiandien mes, labiausiai patyrę šios vietos gidai, norime pristatyti šešias įdomiausias šio Kauno rajono vietas. Dar daugiau jų sužinoti ir pamatyti galite… mūsų ekskursijos po šią Kauno dalį metu. Taigi, pradedame…

6. STASIO KUDOKO VILA (LAIPTAI Į RADIJO KALNĄ, DAB. V. MYKOLAIČIO PUTINO GATVĖS – BUV. ALTŲ – TĘSINYS)

XX a. 3 dešimtmetį, įtvirtinus Lietuvos nepriklausomybę, Kauno miestas pradėjo plėstis nuo cariniu laiku suplanuoto Naujamiesčio link Žaliakalnio šlaitų. Viršuje susiformavo naujos Vaižganto (po rašytojo mirties) ir Perkūno alėjos gatvės. Tačiau nedaugelis kauniečių išdrįso statyti savo pastatus šlaito viduryje (kaip Los Andželo Bevelri Hilse). Vienas iš tokių buvo sau ir savo šeimai vilą pasistatęs architektūros mokslų daktaras Stasys Kudokas (1898 – 1988), mokslus baigęs Romoje ir Milane. Ją ir šiandien puošia ne tik Broniaus Pundziaus skulptūra „Motinystė“, bet ir fantastiški architektūros sprendimai (garažas 3-ame aukšte). “Gražinkime Kauną“ kiekvieną rugsėjį pamini dr. arch. Kudoko jubiliejų. Galbūt ateis diena kai dr. arch. Kudoko vardu vadinsis ir laiptai, kur jis ir gyveno.


Be jo, kylant į Radijo kalną, pažymėtinos puikiai reljefą išnaudojusios arch. Arno Funko vilos – Užsienio reikalų departamento direktorius Juozo Norkaičio bei Finansų ministerijos Valtybės kontrolės departamento bendrosios revizijos departamento direktoriaus Stasio Stašio namai. Toje pačioje gatvėje verta pažymėti ir Trakų 27 d. įsikūrusia vilą kuri gal ir visame mieste artimiausia vokiškam Bauhausui ar funkcionalizmui privačioje statyboje.

5. VILA “EGLUTĖ“, VAIŽGANTO g. 25

Bronislavos ir Petro Klimų vila „Eglutė“, skurta 1929 metais – viena iš vietos legendų, skirta XX a. Lietuvos atgimimo ir literatūros legendai Juozui Tumui – Vaižgantui karšinti. Jis svajojo čia parašyti memuarus. Deja, dėka Vizbaro suorganizuotos pavasariškai – žiemiškos iškilos rašytojas peršalo, ir 1933 m. čia buvo… pašarvotas.

Vaižganto laidotuvių nuotrauka iš Kupiškio muziejaus archyvų


VšĮ „Gražinkime Kauną“ aktyviai dalyvavo, kad šiam pastatui būtų suteiktas kad ir vietinės reikšmės kultūros paveldo statusas. Tikimės, kad jis bus atvertas visuomenei, kad dar daugiau būtų sužinota apie pirmuosius Radijo kalno naujakurius – Vaižgantą, signatarą Klimą, vėliau – ir Švedijos konsulatą.

4. SUGIHAROS NAMAI, VAIŽGANTO G. 30

Viešosios įstaigos „Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ (įsteigtas 1999 m.) muziejus – tai ne tik vienas iš stipriausių privačių muziejų Lietuvoje, kurį kasmet aplankydavo tūkstančiai lankytojų iš Japonijos, Izraelio ir kitų antifašistinių šalių. Jis pasakoja nuostabią istoriją apie tai, kaip Japonijos buvimo „Šiaurės Kasablankoje“, t.y. Kaune 1939 – 1940 m. japonų konsulo Čijūnės Sugiharos dėka nuo tikros mirties buvo išgelbėta tūkstančiai žydų iš Šiaurės Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių.

Pedagogas ir architektas Juozas Milvydas

Mes, Kauno gidai, prisimename ir labai gabų pačio pastato architektą Juozą Milvydą (1914 – 1941), kuriam likimas ir atsitiktinė kulka Birželio sukilimo metu atskaičiavo ne daugiau, nei kitam to laiko herojui Vytautui Mačerniui.

5. PURICKIO NAMAI, VAIŽGANTO G. 13

Daugelį gražių šio Kauno vilų rajono namų tenka pažinti iš išorės, bet norėtųsi primti ir vieną iš pastatų, žavėjusių šį Kauno rajoną ir iš vidaus. Tai Vaižganto gatvėje 1930 metais pastatydintas diplomato, žurnalisto, karštą gyvenimą mėgusio publicisto dr. Juozo Purickio namas, kurį suprojektavo Baltarusijos liaudies respublikos veikėjas ir trispalvės vėliavos kūrėjas Klaudijus Dušauskas – Duž.


Karščiausius vakarėlius čia rengė garsus rinkodarininkas, Fordo sūnaus bendramokslis Vytautas Andrius Graičiūnas ir jo žmona aktorė bei režisierė Unė Babickaitė-Graičiūnienė, (better known as Une Baye čia gyveno pats Vincas Mykolaitis Putinas su pačia Salomėja Nerimi, čia kūrė didžiausias Kauno „art deco“ genijus profesorius Tadas Lomsargis… Visko net neišpasakosi.

Unė Babickaitė (Baye) kaunietiškoje kompanijoje 1936h., LTMKM archyvai


GARBINGI PAMINĖJIMAI (HONORABLE MENTIONS)

Mūsų šešetukas neleidžia paminėti visų šiame Radijo kalno rajone išsiskiriančių pastatų, menančių žymius architektus, menininkus, kultūros veikėjus. Pavyzdžiui, panašiai, kaip Purickio namai, istorine verte ir dar geriau išsaugotu interjeru pasižymi Julijos Jablonskytės-Petkevičienės namai, esantys Perkūno al. Savo architektūra žavi ir Felikso Bielinskio, Kudoko mokinio ir vieno iš „modernistiškiausių“ Kauno pokario architektų vila, įsikūrusi taip pat Vaižganto gatvėje.


Radijo stoties rajonas taip pat išsiskiria unikaliu M. K. Čiurlionio lietuvių dailės muziejaus filialu – scenografo Liudo Truikio ir aktorės Marijonos Rakauskaitės namais-muziejumi, įsikūrusiu Edmundo Fryko gatvėje. Šio garsaus tarpukario Kauno kūrėjo (greičiausiai, lenko) vardu pavadinta ne tik buvusi Lermontovo gatvė, bet ir šeimos dvarelis bei laiptai, vedantys į Bažnyčios gatvę.

Kauno technikos kolegijos, padėjusios atstatyti kryžių, nuotrauka

Radijo kalno pakriaušėje – ir gūdžius pokario metus menantis kryžius, primenantis iš Kauno geležinkelio stoties pokario metais vykdytus trėmimus. Metalinį tremtinių kryžių pagamino kalvis Zenonas Baranauskas.


Viena iš įdomiausių rajono įžymybių – tai ir šių laikų istorija, namas, kuriame gyveno žymus krepšininkas, Kauno garbės pilietis Arvydas Sabonis su šeima. Bet tai… jau kitos „Gražinkime Kauną“ ekskursijų serijos, skirtos Laikinosios sostinės sportui ir krepšiniui, dalis.

6. SVARBIAUSIAS OBJEKTAS – PIRMASIS KAUNO RADIOFONAS – RADIJO STOTIS

Radijo kalno titulas šiai Žaliakalnio daliai suteikta ne atsitiktinai. Būtent iš čia, ant kalno kadaise skirtam cariniam kibirkštiniam telegrafui, savo transliacijas 1926 m. birželį pradėjo Lietuvos radijas. Jau netrukus bus šimtmetis kai iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai: „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“. Iš čia iš pradžių buvo transliuojama muzika, žinios, vėliau transliacijos nusikėlė į Laisvės alėją.

Radijo kalnas
Radijo kalnas


Nepaisant to, visai Lietuvai ir pasauliui ir toliau tarnavo būtent šioje Žaliakalnio dalyje įrengti ant dviejų 150 metrų aukščio stulpų įrengti 1961 metro banga (153 kHz) dirbantys siųstuvai. Tai – ir modernizmo stiliaus paminklas, ir savotiškas „tribute“ to meto Lietuvos technologinei ir kultūrinei pažangai. Tiesa, JAV konsultas Robertas Heingartneris skundėsi, kad kol nuo Žaliojo kalno „kalė“ Lietuvos radijo transliacija, ji užgoždavo viską, ir jis negalėjo klausytis operų iš Vienos…

Štai kaip atrodė LRT prieš beveik 100 metų


Tačiau nepraėjo nei keletas metų, ir sumanūs lietuviai pradėjo savo operų tiesiogines transliacijas iš Valstybės teatro. Bet tai, kaip sakoma, jau šiek tiek kita istorija….


Dar daugiau apie Radijo kalno bokštus, jų legendas ir tarpukariu sužinosite, prisijungę prie mūsų ekskursijos 2021 metų birželio 26-ąją, šeštadienį. Ją tradiciškai pradėsime nuo Kauno Soboro (iš Laisvės al. pusės) 12,30 val. (arba, pusę pirmos). Dėl ekskursijos tematinio pakartojimo kreipkitės – grazinkimekauna@gmail.com.

Ekskursijose prisimintas architektas Edmundas Alfonsas Frykas

2020 metų kovą vykusių ekskursijų cikle, skirtame vienam iš žymiausių XX a. 3-4 deš. architektų, Kaune ir gimusiam bei baigusiam gimnaziją – Edmundui Alfonsui Frykui (1876 – 1944) “Gražinkime Kauną svečiai iš vidaus lankėsi ir keliuose rečiau matomuose mūsų miesto pastatuose.

Mūsų puslapyje jau apžvelgėme vizitą į Edmundo Fryko, kaip spėjama, kartu su A. Mickevičiaus gimnazijos mokytoju Stanislovu Kymantu, suprojektuotą dabartinės Dariaus ir Girėno gimnazijos pastatą Vytauto prospekte.

Taip Adomo Mickevičiaus vardo gimnazija atrodė tik ją suprojektavus

Iš vidaus mums pavyko pamatyti ir architekto suprojektuotus studentų korporacijos “Neo Lituania“ rūmus šalia Vytauto parko – dabar čia veikia Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai. Sunku patikėti, bet 1928 metais, kai pastatas buvo suprojektuotas Edmundo Fryko, tai buvo viena iš erdviausių, iškilmingiausių miesto reprezentacinių salių.

Iš vidaus pastate galima pamatyti pavyzdinę salę, ir net pakliūti ant stogo

Dar kitą dieną pavyko apsilankyti viename iš puošniausių Fryko projektuotų pastatų – Kauno lenkų smulkaus kredito draugijos rūmų arba kaip kauniečiai trumpindavo Lenkų banko pastatą Donelaičio gatvėje. Dabar čia taip pat įsikūrusi maloniai mūsų ekskursiją “Kaunas. Iš vidaus“ priėmęs Medicinos banko Kauno skyrius.

Įspūdingos “Frykokos“ formos atsiveria pastato laiptinėję

Pasibaigus vizitui, pasinaudojome svetingumu ir apsilankėme grandioziškiausiame Kauno pastate, projektuotame Edmundo Fryko, kur jo laikais planuota Teisingumo ministerija ir Teisingumo rūmai, kurį laiką veikė net Lietuvos IV Seimas, o dabar visas patalpas iki pat žavingos palėpės išnaudoja Kauno Filharmonija.

Pastatas iki pat XX a. 7 deš. išlaikė Fryko laikais darytą užrašą „JUSTITIA EST FUNDAMENTUM REGNORUM“ („Teisingumas yra valstybių pagrindas“), tai matosi S. Lukošiaus 1962 metų nuotraukoje, kuri saugoma Kauno miesto muziejuje

Edmundo Fryko projektus šiuo metu lankome ir virtualių “Gražinkime Kauną“ ekskursijų metu, kur pasakojome apie jo pramoninkui S. Gudinskui suprojektuotą “art deco“ stiliaus pastatą Mickevičiaus g. ar Kauno miesto savivaldybės Ugniagesių rūmus (dabar juose veikia Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba) Nemuno gatvėje.

Ekskursijoje  „Kaunas. Iš vidaus“ – tarpukario Naujamiesčio mokyklos

Paskutinę vasario dieną „Gražinkime Kauną“ pakvietė iš išorės ir iš vidaus  susipažinti su Kauno miesto centre  esančiomis, Laikinosios Sostinės laikais skirtingų tautybių mokiniams pastatytomis mokyklomis.

Ekskursiją, kurią vedė Marija Oniščik, pradėjome Trakų gatvėje šalia Felikso Vizbaro suprojektuotos ir pirmosios Kauno miesto savivaldybės lėšomis pastatytos mokyklos, nuo pat atidarymo 1929 lapkritį pavadintos Vinco Kudirkos vardu.

DSC_0227
Žavinga detalė – čia mokyklos spektaklių metu po scena slėpėsi sufleris

Dabar V. Kudirkos progimnazija neseniai jaukiai suremontuota, tad pasinaudojome proga apžiūrėti mokyklos salę ir dekoratyvinių vazų puošta balkoną, žvelgiantį į Ramybės parką.

DSC_0217
Vizbaras 1922 m. grįžo į Kauną, o 1925 m. projektavo šią mokyklą

Kitame Ramybės parko (buv. Miesto kapinių) kampe įsikūręs Kauno pedagogų kvalifikacijos centras – tai buvusi tais pačiais 1925 metais pastatyta Rusų gimnazija. Stilizuotos neogotikos stiliaus pastatą suprojektavo inžinierius Aleksandras Gordevičius.

DSC_0234
Iš gatvės pusės ir nepastebėsi šio žavaus Gordevičiaus bokštelio

Iš kiemo pusės pamatėme į gynybinius pilies bokštus panašius dantytais parapetais puoštus rizalitus, poastato  fasade – įdomų geometrišką dekorą. Jaukią laiptinę bei autentiškų detalių galima rasti dabartiniame pastato interjere.

DSC_0251
Renovuotu Gordevičiaus istorizmu grožimasi iš Vytauto pr.

Kitoje gatvės pusėje – architekto Edmundo Fryko ir mokytojo Stanislovo Kimonto (arba Kymanto) suprojektuotas pastatas, kuriame nuo 1929 iki 1939 metų veikė lenkų A. Mickevičiaus vardo privati gimnazija. Pastate vakarais veikdavo vakariniai neakivaizdiniai lietuvių mokytojų kursai, čia rinkdavosi ir „pavasarininkai“.

1933 matur
Privati Lenkų gimnazija Kaune turėjo A. Mickevičiaus vardą.

Pastatas suprojektuotas Edmundui Frykui jaunesniajam būdingu stiliumi, jo fasadą puošia restauruoti istoristiniai atikai, papuošti juostuotais bokšteliais. XX a. ketvirtąjį dešimtmetį radome ir pastato viduje – koridoriuose,  laiptinėje, salėje.

DSC_0262
Mums atvertame muziejuje – ir apie 4-ą vidurinę, ir apie žymius jos krepšininkus

Mokyklos muziejus primena  Kauno 4-oji valstybinės gimnazijos, kuri čia įsikraustė 1939 – 1940 m. istoriją, perima jos tęstinumą. Tokiu būdu, Kauno 4–oji vidurinė mokykla 1998 metais pavadinta Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurine mokykla, o vėliau – gimnazija, pernai šventė šimtmetį.

DSC_0259
Gimnazijos stendai gražiu dizainu pasakoja apie Dariaus ir Girėno žygį

Mokyklos kieme prisiminėme čia pat vykusius  tragiškus 1941 metų „Lietūkio“ garažo žudynių įvykius. Išėję atgal į Vytauto prospektą, kalbėjome apie tarpukariu žymią Vokiečių gimnaziją Kaune.

Ekskursijų festivalyje “L6“ – nauji objektai, maršrutai, inovacijos

Valstybės dienos, liepos 6-osios rytą Kaune vėl įvyko nemokamų architektūrinių ir ne tik ekskursijų festivalis „L6“. Jame dalyvavome kartu su jo iniciatoriais „Ekskursu“ ir VšĮ „Nematerialaus turto fondas“. Renginio palapinė šį kartą įsikūrė pačioje Laisvės alėjos pabaigoje – ten, kur žymiausia Kauno gatvė susikerta su Vilniaus, Šv. Gertrūdos, Ožeškienės gatvėmis ir Savanorių prospektu.

Ryte „Gražinkime Kauną“ pakvietė į netradicinę ekskursiją, kurią surengti labai padėjo M. K. Čiurlionio lietuvių dailės muziejaus fondų darbuotojos. Pasivaikščiojimo metu stengėmės atsistoti toje vietoje, kur Kauno Senamiestį nutapė žymūs XX a. pradžios dailininkai. Taip ekskursijos svečiams buvo pristatyti Pirmosios Respublikos laikų  J. Buračo, M. Dobužinskio, A. Gudaičio, V. Eidukevičiaus, E. Lurje, J. Mackevičiaus darbai.

DSC_0025.JPG
“Dingęs Kaunas“ išliko Pirmosios Respublikos laikų “paveldosaugininko“ A. Preso piešiniuose

„Natūroje“ buvo galima pamatyti ir „dingusį Kauną“, tai yra kaip per dešimtmečius pasikeitė senamiestis, kurios jo detalės neišliko (pavyzdžiui, tvora juosusi Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos šventorių).

dsc_0094.jpg
Preso 95 metų senumo  Benediktinių vienuolyno piešinyje – tvora, kurios šiandien jau nebėra

Antroje dienos pusėje gidas Jonas Oškinis pakvietė į kelionę „Kaunas – roko miestas: prieš 30 metų“, kurioje buvo pasakojama apie miesto roko sceną sovietmečiu ir pirmaisiais Sąjūdžio metais. Buvo prisimintos tiek didžiausios to meto žvaigždės („Kardiofonas“, Egidijus Sipavičius, „Antis“), tiek Kauno roko klubo dalyvės (“Horoskopas“, “Dykuma“, “Tigro metai“). Apžiūrėtos šios dienos nesulaukusios koncertų ar tiesiog  žymios vietos („Laumė“, „Trestas“, „Senasis stalčius“, „Žinijos“ lektoriumas).

Roko miestas.png
Ekskursija apie roką prieš tris dešimtmečius susilaukė išties daug dėmesio

Epochos spindesį ir skurdą gerai atspindėjo kaip iliustracija panaudotas „Merkurijoje“ breiką su pardavėjomis šokusio Egidijaus Sipavičiaus vaizdo klipas „Keistas šokis“.

Dar vienos ekskursijos “Kauno senamiestis: XX amžiaus transformacijos“, kurią vedė architektūrologas Paulius Tautvydas Laurinaitis, metu svečiai susipažino su miesto senamiesčiu kiek kitu kampu: joje buvo pasakojama apie grandiozines istorinės miesto dalies rekonstrukcijas sovietmečiu, visiškai pakeitusias Kauno senamiesčio veidą.

“L6“ šiemet kvietė apsilankyti istorinėse miesto gimnazijose

Bene įdomiausių „Saulės“ gimnazijos pastatų – meteorologijos stoties, tvarto ar net viso parko su apžvalgos aikštelėmis į Kauno centrą – jau nebepamatysite, tad Luko Rimkevičiaus vedamoje ekskursijoje dažnai teko pasitelkti vaizduotę. Pačiame „Saulės“ rūmų rūsyje taip pat buvo, mums pasirodytų, egzotiškai mokyklose atrodančių patalpų – butai aptarnaujančiam personalui ar net „daboklė“ mokyklos nenaudėliams.

_DSC3782.jpg
Ekskursiją apie XX a. pradžioje lietuvybės židiniu buvusius “Saulės“ rūmus vedė L. Rimkevičius

Ekskursijos dalyviai su gidu nuo rūsio lipo iki pat rūmų viršaus iki palėpės ir turėjo progą apžiūrėti, kur buvo senoji multifunkcnė aktų salė, 1925 m. Edmundo Fryko projektuotus erkerių antstatus, kuriuose tuomet buvo merginų bendrabutis. Ekskursijos baigėsi dabartinėje mokyklos aktų salėje sovietmečio laikų priestate. Toks maršrutas leido apžvelgti visus šimtametės Žaliakalnio rajono mokyklos išgyventus laikotarpius.

Domas Lavrukaitis trijose ekskursijose po dabartinę Juozo Naujalio muzikos gimnaziją lankytojams pasakojo apie Pirmosios Respublikos modernizacijos, socialinio angažuotumo ir visuomenės mentaliteto raidą. Pastatas, 1931 m. pastatytas Kauno žydų bendruomenės mieste veikusiai Žydų realinei gimnazijai, taip pat leido atidengti tarpukario, sovietmečio ir nūdienos istorijos vingius.

_DSC3977.jpg
Šiandien čia mokoma muzikos, o prieš karą pastate veikė Žydų realinė gimnazija.

Ekskursija įkvėpė mokykloje dirbančią istorijos mokytoją Beatričę Bučiūnienę su moksleiviais pradėti ieškoti šiuolaikinių ir aktualių formų įprasminti Holokausto atmintį.