„Medžio talka“- projektas atvėręs ir naujas darbo galimybes

2020 metų gruodį baigėsi du metus Žaliakalnio seniūnijoje trukęs Kauno kolegijos ir VšĮ  „Gražinkime Kauną“ projektas „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“.

Per projekto laiką prie projekto prisijungė 20 jaunesnių nei 40 metų Žaliakalnio gyventojų, tarp jų – dar dėl darbo neapsisprendę kolegijos absolventai, motinystės atostogose esančios jaunos mamos, kiti ekonomiškai neaktyvūs šios Kauno seniūnijos gyventojai.

Projekto „Medžio talka“ tikslas buvo padėti įgyti žinių apie medžio darbus, suvenyrų gamybą ir verslo vadybos, įgauti motyvacijos bei įgyti naują pomėgį ar net profesinius įgūdžius, ir taip tapti ekonomiškai aktyviais.

Pradėjo medžio restauracijos verslą

Žaliakalnyje gyvenantys pirmųjų metų projekto dalyviai Paulius ir Rūta Žaliaduoniai jau įsteigė savo verslą, medienos gaminių atnaujinimo ir restauracijos bendrovę UAB “Laikas Medžiui“.

Pirmuoju dideliu iššūkiu naujam verslui tapo Pirmosios Respublikos laikais Alytaus rajone, netoli Miroslavo, Kurnėnuose statytos mokyklos medinių elementų restauracija. Tam kauniečiai medžio restauratoriai ir studijavo tarpukario langų katalogus bei reklaminius lankstinukus, bendravo su medžio meistrais Jungtinėse valstijose.

Kauniečiams išties pavyko unikalios “amerikoniškos“ mokyklos restauracija. Apie restauracijos projektą, kuriame dalyvavo ir Žaliakalnio bendrovė rašė architektūros portalas “Pilotas.lt“

Kursuose patirtį įgavo ir savo verslo – UAB “Laikas medžiui“ įkūrėjai

“Medžio talkoje“ mes susipažinome su medienos apdirbimo įrankiais, įgijome pirmuosius įgūdžius. Svarbiausia – projektas suteikė supratimą, kad tokia veikla mums išties patinka“, – sakė “Laikas Medžiui“ vadovas Paulius Žaliaduonis.

Domisi ir suvenyrų gamyba

“Medžio talkos“ dalyvė, jauna mama Zita Valavičienė irgi jau grįžo į darbo rinką, dirba savo profesijoje – konditere. Tačiau laisvalaikiu neužmiršta ir projekto metu įgytų įgūdžių.

Daug gerų idėjų kilo ir jaunoms Žaliakalnio mamoms skirtuose užsiėmimuose

“Man labiausiai patiko projekto užsiėmimai “Kuriame grožį“, susiję su keramikos, metalo apdirbimo gaminant suvenyrus tema. Įsiminė ir dirbtuvės, susijusios su audiniais – batikos kūrimu, vilnos vėlimu, dažymu ant šilko.

Ir pasibaigus “Medžio talkai“, domiuosiu juostų vijimo tema. Užsirašiau į augalinių dažų panaudojimo kursus“, – apie savo tolesnį kelią pasakojo kaunietė Zita.

Abi mokymų metų kartos susitiko baigiamajame seminare

Žaliakalnio Aukštaičių gatvėje ir pastebimas medinis namelis su restauruotomis durimis bei dekoratyviniu saulės elementu. Čia rudenį susibūrė abiejų metų “Medžio talkos“ kartos ir bendroje talkoje, vadovaujant Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo programos dėstytojui Aurelijui Blažinauskiui, atliko medinio namo detalių restauracijos darbus.

Žaliakalnio medinuko kieme bendram darbui rinkosi abejų dvejų metų projekto dalyviai

Bendruomenei skirta iniciatyva susidomėjo ir portalai “Kas vyksta Kaune“, “Kaunas pilnas kultūros“ bei “Delfi.lt“.

Projektas „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ buvo vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę 08.6.1-ESFA-V-911 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

Su “Medžio talkos“ projektu galima susipažinti specialiai įsteigtame socialinio tinklo “Facebook“ profilyje .- .

Durys atvertos, prieš akis – naujos durys

Gražią birželio popietę “Gražinkime Kauną“ draugai, Kauno durų koalicijos atstovai, V. Putvinskio gatvės bendruomenės nariai rinkosi prie 32-ojo namo, kur buvo pirmą kartą visuomenei atvertos restauruotos autentiškos architekto Broniaus Elsbergo suprojektuotos durys. 

Šių durų restauracijos jau ilgą laiką siekėme, nes jos yra įsikūrusios ypač įspūdingame Kauno name, pastatytame 1938 metais, ir priklausiusiame aukštam karininkui, o taip pat pat prekių gabenimo geležinkeliu įmonės “Skuba“ vadovui Algirdui Sliesoraičiui.  Elsbergas 1938 metais net buvo premijuotas už išskirtinį architektūrinį projektą.

Gražiausius architektūros kūrinius tada vadino “Premijuota statyba“.

Buvęs Putvinskio 14c pastatas šiandien – Putvinskio g. 32.

Pastate unikaliai išliko arch. Broniaus Elsbergo “autografas“.

Tarpininkaujant “Kaunas 2022“ programai “Modernizmas ateičiai“, Putvinskio g. 32 kieme įsikūrė palapinė, kurioje darbuotis pradėjo  meistro Kęstučio Cikano (UAB “Mokmedis“) vadovaujama medžio meistrų komanda, duris išėmusi iš vyrių.

Durų restauracija – tai tarsi detektyvas, ir šį kartą meistrams teko atskleisti keletą paslapčių. Viena iš jų – tikroji durų spalva, kuri slėpėsi po sunkiu tamsiu sovietiniu uždažymu. Po senųjų durų išorinės pusės skarda slėpėsi Pirmosios Respublikos laikų lakas. Buvo galima nustatyti autentišką, saulės nepaliestą medžiagą ir jos spalvą.

Kalbėjo Žilvinas Rinkšelis (“Modernizmas ateičiai“), Dainius Lanauskas (“Gražinkime Kauną“) …

…ypač daug ką papasakoti turėjo medžio meistras Kęstutis Cikanas (“Mokmedis“)

Atidaryme dalyvavo ir ekskursijos “Gražiausios Kauno durys“ autorius Jonas Oškinis.

Daugeliui turbūt kilo klausimas – o kas šių darbų “sponsorius“. Iš tikrųjų, prisidėjo ir dar pernai burtos Kauno durų koalicijos aukotojai, ir “Kaunas 2022“ programa “Modernizmas ateičiai“ (tarpininkavusi ir įrengiant meistrų palapinę Putvinskio g. kieme) ir architekto Vaido Zabulionio paraginta namo gyventojų bendruomenė.

Ir štai lemtinga akimirka – restauruotos durys išvysta dienos šviesą.

Pirmoji pro duris išdrįso žengti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kuratorė Andrijana Filinaitė.

Atvėrus pastato duris, atsiskleidžia ne tik ir pasiektas kelias, bet ir ateities perspektyvos – pavyzdžiui, restauracijos lauktų ir žavingos Pirmosios Respublikos laikų pašto dežutės. Galbūt kažkada viršį durų sušvis ir netarybinis šviestuvas, galbūt bus nuvalyti grafičiai. Juk durų restauracija – tai paskatinimas gyventojams rūpintis viso pastato estetika.

Dizainerio Vaido ir namo gyventojų dovana meistrams – ir šakotis

Išsiskirsčius žiūrovams, medžio meistrai pasuko keliu Žaliakalnio šlaito link…

Viena iš geriausių atidarymo metu išgirstų naujienų – renovacijos darbų metu į Kęstučio Cikano vadovaujamą meistrų komandą jau kreipėsi ir kito namo atstovai, prašydami apžiūrėti bei prisidėti ir prie jų namo renovacijos. Džiugu, kad žinia apie galimybę kokybiškai atkurti duris sklinda tarp bendruomenės gyventojų.

Durys Aušros laiptų skersgatvyje išsiskiria kitokiu raštu

Ties jomis iš karto užsimezgė medžio meistrų diskusija

Kiekviename objekte atsiskleidžia jo išsaugojimo klausimų “puokštė“ – vienur būna išlikusi originali durų rankena, kitur – ne; vienur būna išsilaikęs stiklas, kitur – jis išdužęs… Pirmosios Respublikos spynos, kaip taisyklė, nepasiekia mūsų laikų.

Nuostabu, kad šiame name išliko ir vidinės durys laiptinėje

Skubama šiuolaikinėmis priemonėmis užfiksuoti jų būklę

Dėmesio lauks ir išlikusios prieškarinės pašto dėžutės.

Intensyvios dienos pabaigoje vienoje iš V. Putvinskio g. kavinių įvyko ir aptarimas – ką dar galima būtų padaryti, kad Kaune būtų išsaugomos autentiškos durys ir kitos mažosios architektūros formos. Kalbėta apie poreikį jų restauraciją įtraukti į miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo iš biudžeto lėšų programą, kalbėta ir apie sutelktinio finansavimo galimybes. Nuskambėjo ir pasiūlymas Estijos pavyzdžiu kurti bendruomeninį medžio restauracijos, renovacijos centrą.

Nagrinėti įvairūs keliai skatinti kauniečius išsaugoti autentiką.

Sekantis bendruomeninis, šviečiamasis Kauno durų koalicijos susitikimas planuojamas rugpjūčio 20-ąją, per architekto, durų menininko Broniaus Elsbergo gimtadienį!