Kovą iš naujo startavo ekskursijų ciklas “Kaunas. Iš vidaus.“

2022-ųjų kovo mėnesį “Gražinkime Kauną“ pakvietė miestiečius į atnaujintą ekskursijų ciklą “Kaunas. Iš vidaus“, kurio metu susipažįstame su žymių Laikinosios Sostinės pastatų architektūra, interjeru, menu, istorija ir šiandiena. Einamieji metai paskelbti Lietuvos universitetų metais, tad ekskursijų objektais tapo istoriniai prieš 100 metų Kaune įsteigto Lietuvos universiteto ar dabartinių miesto aukštųjų mokyklų pastatai.

Ciklo preliudija tapo Vasario 16-osios proga surengta viešnagė dabartiniame Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete. Juk būtent čia lygiai prieš 100 metų buvo priimtas pirmasis Lietuvos universiteto statutas.

Pastatą dar 1914 metais kaip Komercijos mokyklą suprojektavo inž. Aleksiejus Skrynikovas.

Universiteto auloje gidė Marija Oniščik pristatė pastato (kuriame įsikūrė carinė Komercijos mokykla, o 1921 m. – ir Aukštieji kursai) istoriją, čia dirbusius fakultetus, jo profesūrą. Pirmuosius penkerius Lietuvos universiteto veiklos metus šie rūmai buvo pagrindinis jo pastatas. Ekskursantai turėjo progos apžiūrėti ir jo vitražus, unikalias architektūros detales.

Atėjus kovui, “Gražinkime Kauną“ ekskursiją priėmė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultetas, taip pat Lietuvos universiteto tradicijų tęsėjas. Jo neoklasicistinius neseniai renovuotus rūmus Mickevičiaus gatvėje suprojektavo viena ryškiausių Pirmosios Respublikos architektūros žvaigždžių Vladimiras Dubeneckis. Sužinojome daug pastato paslapčių, tame tarpe apie tai, kur pokario metais buvo slepiami transantlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno kūnai.

Viena iš ryškiausių buv. VDU Medicinos fakulteto scenų – Vlado Lašo vardo auditorija

Vizito metu ekskursantai turėjo progą pasigrožėti ir gretimu, su rūmais sujungtu ir LSMU taip pat tarnaujančius pastatu. Buvusią Valstybės draudimo įstaigą 1932 metais suprojektavo arch. Aleksandras Gordevičius, jo fasadą puošia garsaus skulptoriaus Juozo Zikaro bareljefai.

Lietuvos universitetui tarnavo ir rūmai Donelaičio gatvėje, kuriuose dabar įsikūrę Kauno Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, o kadaise – Kauno tvirtovės administracinių pastatų komplekso Inžinierių valdybos rūmai. Gidė Marija atkreipė dėmesį į dar nuo Gubernijos laikų išlikusią laiptinę ir papasakojo, kaip studentai auditorijas dalinosi… su tuometine Vidaus reikalų ministerija.

Rūmuose – ir technikos paveldo paminklas, autentiška prof. K. Vasiliausko Medžiagų atsparumo laboratorija

Netrukus persikėlėme į kitą gatvės pusę, ir pamatėme buvusius Didžiuosius Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto rūmus, kurie buvo pastatyti kaip Valstybės spaustuvė. Ekskursijos dalyviai sužinojo, kad čia veikė  Matematikos – gamtos, Humanitarinių mokslų ir Teologijos – filosofijos fakultetai, vietą rado ir tuometė Švietimo ministerija. Šiandien aukštojo mokslo tradicijas tęsia KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas bei šlovingą savo įkūrėją prof. Vaclovą Biržišką menanti biblioteka.

Šeštadienio dieną ekskursijų dalyviai turėjo progą pirmą kartą apsilankyti ir dar viename architekto Vytauto Landsbergio Žemkalnio prieškario metais projektuotame pastate. Šioje privačioje viloje yra rezidavęs Prancūzijos pasiuntinys, o dabar renovuotame pastate įsikūrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Emanuelio Levino centras.

Pastate – polichrominių tyrimų pagalba atkurtas dekoras, ir prie jo priderintos modernios užuolaidos

Gidas Jonas Oškinis pirmąkart čia viešintiems kauniečiams pristatė Kaune gimusio Emanuelio Levino asmenybę, o taip pat pačio pastato istoriją, šeimininkus, architektūrą ir jame eksponuojamą meno kolekciją (nuo Kazimiero Alchimavičiaus ir Prano Domšaičio per Vytauto Kasiulio ir Kazio Varnelio iki Pauliaus Juškos drobių).

Dėmesio! Ciklas “Kaunas. Iš vidaus.“ šiemet dar nesibaigė! Balandžio mėnesį toliau jums patogiai lankome įvairių Kauno aukštųjų mokyklų pastatus ne vien miesto Centre ar Naujamiestyje. Sekite pranešimus “Gražinkime Kauną“ Facebook puslapyje!

Kauno miesto centre – istorijos pažinimas ir netikėti atradimai

Atėjus pavasariui, “Gražinkime Kauną“ pratęsė savo penktadienio popiečių tradiciją geriau pažinti Kauno “art deco“ laikų interjerus. Balandį lankėme net keturis objektus šalia Karaliaus Mindaugo, I. Kanto gatvės ir Miesto sodo.

Vienas iš ryškiausių, netikėčiausių Kauno modernizmo objektų – išlakiu fasadu išsiskiriantys 1930 metais  Nemuno ir Kanto gatvių sankirtoje pastatyti Ugniagesių rūmai. Tai Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institutą baigusio Edmundo Fryko tarsi pretenzija ir į dabar “art deco“ stiliumi vadinamą dekoratyvumą, kartu – funkciją. Šiame darbe jam asistavo tylusis Pranas Markūnas.

Pastate dabar veikia Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, todėl apsilankius daug sužinoma ir apie priešgaisrinę apsaugą. Ar žinojote, kad dūmai patys puikiai dega? O dar čia veikia ilgus metus veikiantis darbuotojų išpuoselėtas muziejus, kur galima pamatyti ir Pirmosios Respublikos nuotraukų, autentiškų leidinių.

Aišku, pastate išvystine ir autentišką grindų dangą, o ypatingai žavingą Pirmosios Respublikos etstetinę ritmiką atrasite Žarnų džiovinimo bokšte. Čia viskas beveik taip, kaip prieš 85 metus. Aišku, tik gaisriniai automobiliai dabar – ypatingai modernūs.

Toliau Kauno “art deco“ besidominčius svečius pakvietėme į kartais nepastebimą, bet  itin unikalų Kauno modernizmo pavyzdį – Žydų sveikatos, higienos ir vaikų auginimo draugijos “Oze“ bei sporto klubo “Maccabi“ namus, suprojektuotus dar 1926 metais  architektų Krečmerio ir Šragenkės.

Pastatu dabar rūpinasi Kauno sporto sveikatos centro kolektyvas, čia galima išgirsti ir vietinių Kauno legendų (dabartinėje Kiniziterapijos salėje treniravosi Modestas Paulauskas). Šviečia restauruotos stogo lubos – langas, čia galima išvysti garsiąsias “nepragręžiamas“ šešiakampes plyteles, o rūsyje – tikrą prieškarinį SPA. Po atsilupusių sovietinių plytelių sluoksniu visgi išryškėja smetoniška “mėlynoji juostelė“.

Muzikiniame teatre mus pasitiko ypač plačiai jo istoriją žinanti šio teatro Reklamos ir informacijos skyriaus vadovė Lina Stankevičiūtė. Sužinojome apie teatro planus nusimesti sovietinį interjero kiautą, grįžti prie Dubeneckio ir Landsbergio – Žemkalnio laikų sprendimų foje. O tikrai ne kiekvienoje ekskursijoje gali pamatyti teatrą ir jo “art deco“ apdailą… iš orkestro duobės!

Kauno muzikinis teatras unikalus tuo, kad Landsbergiui – Žemkalniui pristačius atskirą fligelį, iki šiol dekoracijos ir kostiumai ruošiami, siuvami, derinami teatrinio gyvenimo pašonėje. Tik čia pamatysime ir dekoratyviuosius pastatymų palydovus – kostiumus. O kur dar paslaptingasis Kipro Petrausko kabinetas, į kurį pakliūti šįkart nepavyko. Muzikinis teatras, ypač kartu su ponia Lina – tiesiog neišsemiamas istorijų šaltinis!

Įveikę Miesto sodą, šį kartą pasiovaikščiojimą baigiame Kauno Lelių teatre, pradžioje statytame kaip kino teatras “Odeon“, vėliau “Gloria“. Teatro viešųjų ryšių koordinatorė Kristina Baguckaitė pristatė pastato interjero sovietinių laikų estetiką ir dabartinius pertvarkymo planus. Apsilankėme ir Stasio ir Valerijos Ratkevičių muziejuje, kur galima atpažinti įvairių dešimtmečių lėlininkystės ir estetikų madas.

Paskutinį gegužės penktadienį, 25 d. “Gražinkime Kauną“ pakvies vėl į ilgąją eskursiją, kurią pradedame 12,30 (pusę pirmos), be pretenzijų suspėti grįžti į darbą. Šį kartą mūsų akiratyje – Gražiausios Kauno durys (Centre ir Žaliakalnyje). Lauksime jūsų prisijungiant!

Už nuotraukas dėkojame Nerijui Babrauskui.