Kovą iš naujo startavo ekskursijų ciklas “Kaunas. Iš vidaus.“

2022-ųjų kovo mėnesį “Gražinkime Kauną“ pakvietė miestiečius į atnaujintą ekskursijų ciklą “Kaunas. Iš vidaus“, kurio metu susipažįstame su žymių Laikinosios Sostinės pastatų architektūra, interjeru, menu, istorija ir šiandiena. Einamieji metai paskelbti Lietuvos universitetų metais, tad ekskursijų objektais tapo istoriniai prieš 100 metų Kaune įsteigto Lietuvos universiteto ar dabartinių miesto aukštųjų mokyklų pastatai.

Ciklo preliudija tapo Vasario 16-osios proga surengta viešnagė dabartiniame Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete. Juk būtent čia lygiai prieš 100 metų buvo priimtas pirmasis Lietuvos universiteto statutas.

Pastatą dar 1914 metais kaip Komercijos mokyklą suprojektavo inž. Aleksiejus Skrynikovas.

Universiteto auloje gidė Marija Oniščik pristatė pastato (kuriame įsikūrė carinė Komercijos mokykla, o 1921 m. – ir Aukštieji kursai) istoriją, čia dirbusius fakultetus, jo profesūrą. Pirmuosius penkerius Lietuvos universiteto veiklos metus šie rūmai buvo pagrindinis jo pastatas. Ekskursantai turėjo progos apžiūrėti ir jo vitražus, unikalias architektūros detales.

Atėjus kovui, “Gražinkime Kauną“ ekskursiją priėmė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultetas, taip pat Lietuvos universiteto tradicijų tęsėjas. Jo neoklasicistinius neseniai renovuotus rūmus Mickevičiaus gatvėje suprojektavo viena ryškiausių Pirmosios Respublikos architektūros žvaigždžių Vladimiras Dubeneckis. Sužinojome daug pastato paslapčių, tame tarpe apie tai, kur pokario metais buvo slepiami transantlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno kūnai.

Viena iš ryškiausių buv. VDU Medicinos fakulteto scenų – Vlado Lašo vardo auditorija

Vizito metu ekskursantai turėjo progą pasigrožėti ir gretimu, su rūmais sujungtu ir LSMU taip pat tarnaujančius pastatu. Buvusią Valstybės draudimo įstaigą 1932 metais suprojektavo arch. Aleksandras Gordevičius, jo fasadą puošia garsaus skulptoriaus Juozo Zikaro bareljefai.

Lietuvos universitetui tarnavo ir rūmai Donelaičio gatvėje, kuriuose dabar įsikūrę Kauno Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, o kadaise – Kauno tvirtovės administracinių pastatų komplekso Inžinierių valdybos rūmai. Gidė Marija atkreipė dėmesį į dar nuo Gubernijos laikų išlikusią laiptinę ir papasakojo, kaip studentai auditorijas dalinosi… su tuometine Vidaus reikalų ministerija.

Rūmuose – ir technikos paveldo paminklas, autentiška prof. K. Vasiliausko Medžiagų atsparumo laboratorija

Netrukus persikėlėme į kitą gatvės pusę, ir pamatėme buvusius Didžiuosius Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto rūmus, kurie buvo pastatyti kaip Valstybės spaustuvė. Ekskursijos dalyviai sužinojo, kad čia veikė  Matematikos – gamtos, Humanitarinių mokslų ir Teologijos – filosofijos fakultetai, vietą rado ir tuometė Švietimo ministerija. Šiandien aukštojo mokslo tradicijas tęsia KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas bei šlovingą savo įkūrėją prof. Vaclovą Biržišką menanti biblioteka.

Šeštadienio dieną ekskursijų dalyviai turėjo progą pirmą kartą apsilankyti ir dar viename architekto Vytauto Landsbergio Žemkalnio prieškario metais projektuotame pastate. Šioje privačioje viloje yra rezidavęs Prancūzijos pasiuntinys, o dabar renovuotame pastate įsikūrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Emanuelio Levino centras.

Pastate – polichrominių tyrimų pagalba atkurtas dekoras, ir prie jo priderintos modernios užuolaidos

Gidas Jonas Oškinis pirmąkart čia viešintiems kauniečiams pristatė Kaune gimusio Emanuelio Levino asmenybę, o taip pat pačio pastato istoriją, šeimininkus, architektūrą ir jame eksponuojamą meno kolekciją (nuo Kazimiero Alchimavičiaus ir Prano Domšaičio per Vytauto Kasiulio ir Kazio Varnelio iki Pauliaus Juškos drobių).

Dėmesio! Ciklas “Kaunas. Iš vidaus.“ šiemet dar nesibaigė! Balandžio mėnesį toliau jums patogiai lankome įvairių Kauno aukštųjų mokyklų pastatus ne vien miesto Centre ar Naujamiestyje. Sekite pranešimus “Gražinkime Kauną“ Facebook puslapyje!

Durys atvertos, prieš akis – naujos durys

Gražią birželio popietę “Gražinkime Kauną“ draugai, Kauno durų koalicijos atstovai, V. Putvinskio gatvės bendruomenės nariai rinkosi prie 32-ojo namo, kur buvo pirmą kartą visuomenei atvertos restauruotos autentiškos architekto Broniaus Elsbergo suprojektuotos durys. 

Šių durų restauracijos jau ilgą laiką siekėme, nes jos yra įsikūrusios ypač įspūdingame Kauno name, pastatytame 1938 metais, ir priklausiusiame aukštam karininkui, o taip pat pat prekių gabenimo geležinkeliu įmonės “Skuba“ vadovui Algirdui Sliesoraičiui.  Elsbergas 1938 metais net buvo premijuotas už išskirtinį architektūrinį projektą.

Gražiausius architektūros kūrinius tada vadino “Premijuota statyba“.

Buvęs Putvinskio 14c pastatas šiandien – Putvinskio g. 32.

Pastate unikaliai išliko arch. Broniaus Elsbergo “autografas“.

Tarpininkaujant “Kaunas 2022“ programai “Modernizmas ateičiai“, Putvinskio g. 32 kieme įsikūrė palapinė, kurioje darbuotis pradėjo  meistro Kęstučio Cikano (UAB “Mokmedis“) vadovaujama medžio meistrų komanda, duris išėmusi iš vyrių.

Durų restauracija – tai tarsi detektyvas, ir šį kartą meistrams teko atskleisti keletą paslapčių. Viena iš jų – tikroji durų spalva, kuri slėpėsi po sunkiu tamsiu sovietiniu uždažymu. Po senųjų durų išorinės pusės skarda slėpėsi Pirmosios Respublikos laikų lakas. Buvo galima nustatyti autentišką, saulės nepaliestą medžiagą ir jos spalvą.

Kalbėjo Žilvinas Rinkšelis (“Modernizmas ateičiai“), Dainius Lanauskas (“Gražinkime Kauną“) …

…ypač daug ką papasakoti turėjo medžio meistras Kęstutis Cikanas (“Mokmedis“)

Atidaryme dalyvavo ir ekskursijos “Gražiausios Kauno durys“ autorius Jonas Oškinis.

Daugeliui turbūt kilo klausimas – o kas šių darbų “sponsorius“. Iš tikrųjų, prisidėjo ir dar pernai burtos Kauno durų koalicijos aukotojai, ir “Kaunas 2022“ programa “Modernizmas ateičiai“ (tarpininkavusi ir įrengiant meistrų palapinę Putvinskio g. kieme) ir architekto Vaido Zabulionio paraginta namo gyventojų bendruomenė.

Ir štai lemtinga akimirka – restauruotos durys išvysta dienos šviesą.

Pirmoji pro duris išdrįso žengti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kuratorė Andrijana Filinaitė.

Atvėrus pastato duris, atsiskleidžia ne tik ir pasiektas kelias, bet ir ateities perspektyvos – pavyzdžiui, restauracijos lauktų ir žavingos Pirmosios Respublikos laikų pašto dežutės. Galbūt kažkada viršį durų sušvis ir netarybinis šviestuvas, galbūt bus nuvalyti grafičiai. Juk durų restauracija – tai paskatinimas gyventojams rūpintis viso pastato estetika.

Dizainerio Vaido ir namo gyventojų dovana meistrams – ir šakotis

Išsiskirsčius žiūrovams, medžio meistrai pasuko keliu Žaliakalnio šlaito link…

Viena iš geriausių atidarymo metu išgirstų naujienų – renovacijos darbų metu į Kęstučio Cikano vadovaujamą meistrų komandą jau kreipėsi ir kito namo atstovai, prašydami apžiūrėti bei prisidėti ir prie jų namo renovacijos. Džiugu, kad žinia apie galimybę kokybiškai atkurti duris sklinda tarp bendruomenės gyventojų.

Durys Aušros laiptų skersgatvyje išsiskiria kitokiu raštu

Ties jomis iš karto užsimezgė medžio meistrų diskusija

Kiekviename objekte atsiskleidžia jo išsaugojimo klausimų “puokštė“ – vienur būna išlikusi originali durų rankena, kitur – ne; vienur būna išsilaikęs stiklas, kitur – jis išdužęs… Pirmosios Respublikos spynos, kaip taisyklė, nepasiekia mūsų laikų.

Nuostabu, kad šiame name išliko ir vidinės durys laiptinėje

Skubama šiuolaikinėmis priemonėmis užfiksuoti jų būklę

Dėmesio lauks ir išlikusios prieškarinės pašto dėžutės.

Intensyvios dienos pabaigoje vienoje iš V. Putvinskio g. kavinių įvyko ir aptarimas – ką dar galima būtų padaryti, kad Kaune būtų išsaugomos autentiškos durys ir kitos mažosios architektūros formos. Kalbėta apie poreikį jų restauraciją įtraukti į miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo iš biudžeto lėšų programą, kalbėta ir apie sutelktinio finansavimo galimybes. Nuskambėjo ir pasiūlymas Estijos pavyzdžiu kurti bendruomeninį medžio restauracijos, renovacijos centrą.

Nagrinėti įvairūs keliai skatinti kauniečius išsaugoti autentiką.

Sekantis bendruomeninis, šviečiamasis Kauno durų koalicijos susitikimas planuojamas rugpjūčio 20-ąją, per architekto, durų menininko Broniaus Elsbergo gimtadienį!