Tarpušvenčiu “Gražinkime Kauną“ savo tradicinių ilgųjų penktadienio pasivaikščiojimo metu atidarė Laikinosios sostinės metus. Pasinaudodami proga, kol moksleiviams buvo atostogos, aplankėme autentišką pastatą, kuriame tarpukariu dirbo Steigiamasis Seimas.
Tačiau prieš tai užsukome į vieną iš išsamiausių istorijų turinčių Kauno bažnyčių, ilgą laiką buvusią apleistą ir remontuojamą – Švč. Sakramento (Studentų) bažnyčią. Gidas Jonas Oškinis papasakojo išsamią pastato istoriją nuo XV amžiaus. Viltingai nuteikia, kad jau 2019 gegužę, kaip praneša “Kas vyksta Kaune“, čia numatoma atidaryti menui ir visuomenei skirtą renginių erdvę “Sakramentas“.
Pro pastolius skubėjome į Maironio universitetinę gimnaziją
Dar XIX a. Nikolajaus Čagino suprojektuota berniukų gimnazija turėjo vieną iš didžiausių salių tuometiniame Kaune. Todėl neatsitiktinai būtent joje nuo 1920 m. gegužės posėdžiavo pirmasis Lietuvoje demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas.
Seimus inauguruodavo stačiatikių, žydų, katalikų dvasiniai lyderiai (šiuo atveju, ir Maironis)
1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas čia priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – kuri įtvirtino, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurios aukščiausioji valdžia priklauso tautai. 1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įstatymą, o rugpjūčio 9 d. – ir Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų.
Nuotraukose galima matyti, kaip buvo dekoruota salė, prie to prisidėjo ir Vladimiras Dubeneckis.Daugiau apie architekto indelį galima paskaityti naujoje dr. Linos Preišgelavičienės knygoje “Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888 – 1932“
Apžiūrėję pagrindinį susidomėjimo objektą, pamatėme, kad gimnazijoje gerbiama istorinė atmintis, daug savo miesto ir šalies istorijai skirtų stendų, konkursų.
Į šiuos rūmus berniukų gimnazija įsikraustė 1863 metais, trečias aukštas pristatytas 1909 metais.
Pasivaikščiojimas toliau nuvedė Senamiesčio link. Dabartinėje Steigiamojo Seimo aikštėje apžiūrėjome senovines dokumentines nuotraukas iš tų laikų, kai čia veikė didžiausias miesto turgus. Užsukome ir į netoliese esantį Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrių, nuolatos rengiantį parodas.
Rodome ir senas dokumentines nuotraukas – štai ką per langą tada matyti galėjo Seimo nariai
Šis išskirtinis pasivaikščiojimas baigėsi labdaros aktu – visi dalyvavusieji galėjo paaukoti Kauno seserų benediktinių vienuolynui, kurios renka lėšas savo architektūrinio komplekso tvoros remontui. Paaukoti galite ir jūs, skaitytojai.
Šiais metais „Gražinkime Kauną“ padėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriui organizuoti kauniečiams skirtus renginius, skirtus pažymėti Europos paveldo dienas. Juos vienijo šūkis „Atrask šimtmečio paveldą“.
Ilgiausia ekskursija „Vasario 16-osios akto signatarų pėdsakai Kauno krašte“, vedama dr. Aušros Jurevičiūtės užėmė beveik visą penktadienį ir buvo skirta signatarų Prano Dovydaičio, Jono Vailokaičio, Vlado Mirono atminimui vietos Kauno mieste, Paštuvoje ir Čekiškėje.
Signatarų atminimas “Aušros“ gimnazijos muziejuje, kalba istorijos mokytoja Vitkauskienė
Ekskursijoje buvo prasidėjo Kauno centre, ir tęsėsi kelione į Čekiškę, kur apie P. Dovydaičio atminimo įamžinimą pasakos Čekiškės P. Dovydaičio gimnazijos istorijos mokytoja – metodininkė Eglė Simonaitienė.
Viskas kas liko iš signataro Prano Dovydaičio sodybos
Buvo aplankytas ir brolių Jono ir Juozo Vailokaičių kapas Paštuvos miestelio kapinaitėse.
Čia atgulė modernios Lietuvos pamatų klojėjai Vailokaičiai
Gidė dr. Marija Oniščik penktadienio popietę vedė ekskursiją „Laikinosios sostinės pradžios mokyklos– modernėjančios Lietuvos ženklai“, kurios metu buvo aplankytos įvairių tikybų ir tautybių Kauno mokyklos – lietuvių Kauno Vinco Kudirkos progimnazija, Pirmosios respublikos laikais buvusi Rusų gimnazija (Vytauto pr. 44), buvusi Vokiečių gimnazija (Vytauto pr. 50), dabartinė A. Puškino gimnazija ir buvusi Lenkų gimnazija (Miško g. 1) – dabartinė Dariaus ir Girėno gimnazija.
„Labiausiai visiems patiko Kudirkos progimnazijoje, nes mus priėmusi ilgametė tos gimnazijos istorijos mokytoja Danutė Randakevičienė buvo labai nuoširdi, tikrai atsidavusi savo darbui ir savo mokyklai. Ji mus įleido į seną mokyklos salę ir į balkoną, kuriame galėjome paglostyti didžiules dekoratyvines vazas.
Į mano pasiūlymą pratęsti ekskursiją ir apžiūrėti dar du netoliese esančius pastatus, kuriuose tarpukariu buvo įsikūrusios mokyklos, ekskursantai atsiliepė labai teigiamai. Tad patraukėme Miško gatve prie Justino Golinevičiaus 1891 metais statyto “plytų stiliaus“ mūrinuko, kuriame kadaise buvo valstybinė 4-oji gimnazija, o dabar – Karaliaus Mindaugo mokymo centras, kur buvome maloniai priimti.
Ekskursiją baigėme prie buvusios 3-osios gimnazijos pastato Kęstučio gatvėje, pasak vieno jos buvusio moksleivio, “geriausios gimnazijos Kaune, o gal ir visame pasaulyje“. Čia buvo gera proga daugiau pakalbėti apie švietimo reikalus Nepriklausomoje Lietuvoje ir apibendrinti tai, ką sužinojome“, – įspūdžiais dalinosi gidė.
Penktadienį Europos paveldo dienų programos rėmuose Kultūros paveldo skyrius dar surengė moksleivių kultūrinio orientavimosi varžybos „Atraskime šimtmečio paveldą Kauno senamiestyje“, kurio metu buvo naudojamas apps‘as „Actionbound“ bei moksleivių dviračių žygį „Atmintis gyva“, kurio metu buvo lankomi objektai Panemunėje ir Šančiuose – Jiesios piliakalnis, Panemunės bažnyčia (joje tarpukariu klebonavo Vasario 16-osios akto signataras Justinas Staugaitis), J. Basanavičiaus paminklinis biustas Panemunės šile, Lietuvos karių kapai Žemųjų Šančių karių kapinėse.
Kai kas išliko tik nuotraukose – nebėra nei “Konrado kavinės“, nei “Tulpės“ interjerų
Šeštadienį Europos paveldo dienas pratęsė gido Jono Oškinio vedama ekskursija „Kauno Naujamiestis – vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos modernizmo arealų“, kuri prasidėjo prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, Nepriklausomybės aikštėje. Galėjome dar kartą įsitikinti, kokį gilų estetinį pėdsaką Kaune paliko Europoje (Romoje) studijavę Pirmosios Respublikos architektai, tokie kaip Vytautas Landsbergis Žemkalnis (suprojektavo „Pienocentro“ rūmus, Chaimsono namą, buv. Vatikano nunciatūrą, Prancūzijos ambasadą) ar dr. Stasys Kudokas (sukūrė Karininkų ramovę, namus A. Mickevičiaus, Putvinskio gatvėse).
Gidas Jonas Oškinis pristato Vytauto Landsbergio Žemkalnio šedevrą – “Pienocentro“ rūmus
Po pietų gidas Lukas Rimkevičius pakvietė į pasivaikščiojimą po Radijo stoties rajoną „Čia kūrėsi mūsų šviesuoliai“, kurio metu buvo apžiūrėti žymių Pirmosios Respublikos asmenybių privatūs namai, kurių daugelį žymi atminimo lentos.
Gidas Lukas Rimkevičius pakvietė į tokius Radijo kalno kampelius, kuriuos pamatysi ne kasdien
Ekskursija finišavo M. K. Čiurlionio lietuvių dailės muziejaus filiale – Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose, kur grožėtasi paroda „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose“.
Vasario 20 dieną Kaune, vieno iš reikšmingiausio Pirmosios Respublikos pastatų – Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus salėje buvo pristatyta nauja įkurta asociacija – Kauno atkūros draugija.
Vidurdienį salėje susirinko kauniečių atstovais, kuriuos ir šiandien drąsiai galima pavadinti inteligentija.
Prisistatymą visuomenei atidarė draugijos garbės pirmininkas kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius, kuris pristatė ir septynis asociacijos steigėjus, kurie savanoriškai ir be atlygio dirba organizacijoje.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas pabrėžė, kad viena iš Kauno atkūros draugijos susibūrimo priežasčių – noras būti išgirstam ir pamatytam, kai priimami sprendimai dėl svarbiausių Kauno identitetui vietų, polilogo paieška.
Profesorius pabrėžė, kad draugija neatmeta galimybės kreiptis į visuomenę ir kviesti ją dalyvauti sutelktinio finansavimo projektuose, pavyzdžiui, dėl Kauno Centrinio pašto ar kitų svarbių miestui iniciatyvų.
Lietuvos mediatorių rūmų narė, asociacijos steigėja Vidmantė Bartašienė pristatė įkurtos Kauno atkūrimo draugijos įstatus, kuriuose įvardinti asociacijos veiklos tikslai:
o rūpinimasis kultūrinio paveldo ir kultūros vertybių išsaugojimu;
o kontaktų su istorinių pastatų savininkais užmezgimas ir pagalba jiems;
o organizacijų tinklo sukūrimas tvariai miesto plėtrai;
o naujų miesto patrauklumą aktyvuojančių procesų inicijavimas, dalyvavimas juose;
o modernizmo architektūros ir kultūros tyrinėjimas, propagavimas ir viešinimas;
o kultūrinis švietimas, pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas.
Kauno atkūros draugijos vykdantysis pirmininkas, Kauno Art Deco galerijos direktorius Dainius Lanauskas akcentavo, kad nors šiuo metu ir matomas didelis susidomėjimas Kauno modernizmo architektūra iš visuomenės ir valdininkų pusės – bet vis tiek tenka konstatuoti, kad miesto centre stovi, nešildomi ir niekaip nereikalingi architektūriniai perlai.
“Šiai problemai spręsti draugija ir nori susodinti prie vieno stalo, pastatų valdytojus, ekonomistus, paveldosaugininkus, architektus. Ir ieškoti galimų sprendimų situacijai pakeisti“, – sakė naujos asociacijos vykdantysis vadovas Dainius Lanauskas
„Gražinkime Kauną“ valdybos narys, sociologas, gidas Jonas Oškinis kalbėjo apie į ateitį orientuotas Atkūros draugijos veiklos gaires – Kauno miesto turtinimas, gražesnės aplinkos kūrimas, žmonių bei idėjų įkvėpimas.
Vėliau pasisakiusi publika atkreipė dėmesį į nevyriausybinių organizacijų prevencinę rolę – raginti vengti vienodumo pertvarkant miesto dalis, reikalauti intelektualaus pagrįstumo, stabdyti didelę skubą ir populistinius motyvus kuriant miestą.
Daugiau kaip 7 tūkst. kauniečių ir miesto svečių aplankė VšĮ “Gražinkime Kauną“ organizuotą Pirmosios Respublikos interjero paveldo parodą “Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys“, kuri 2017 m. spalio 16 – 30 d. vyko istoriniame architekto Felikso Vizbaro Lapėno name Kaune, Kęstučio gatvėje.
Parodos kuratoriai Dainius Lanauskas ir Laura Bohne sutelkė platų ratą Kauno visuomenės atstovų, kolekcionierių, kurie parodai paskolino eksponatų liudijančių baldininkystės, tekstilės, interjero, grafinio dizaino pasiekimus tarpukario Kaune. Moteriškos mados temą atspindėti padėjo Kauno miesto muziejaus paskolinti autentiški artefaktai.
Pirmosios Respublikos Kauno architektūros pasaulį atskleisti padėjo edukacinė parodos dalis, o taip pat kasdienė ekskursija “Art deco pėdsakai Kauno veide“, kuri vedė centrinėmis Kauno Naujamiesčio gatvėmis – Daukanto, Mickevičiaus, Laisvės alėja.
Parodos mecenatas – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, ją remia Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“.
Vykdydami projektą “Koalicijos “Durys Kaunui“ subūrimas ir sklaida“, į Kauną pakvietėme svečią iš Estijos sostinės, medinio paveldo globos organizacijos “SRIK“ įkūrėjų ir organinio miesto festivalio “Ökomäss“organizatorių Tarmo Elvisto.
Įvykusiame koalicijos “Durys Kaunui“ iniciatyviniame susirinkime (kartu su prelegentais iš Kauno) ponas Elvisto išsamiai pristatė Talino Kalamaja rajono gerąją patirtį atkuriant medinį architektūros paveldą, saugant pritaikant jį šiandienos poreikiams.
Vizito metu svečiui buvo parodytas Kaunas, diskutuota apie miesto fortų ir tokių bendruomenių, kaip Šančiuose iniciatyvas ir patirtį. Prelegentas pasakojo apie Talino organizacijų pastangas visuomenei visavertiškai pristatyti istorinį kompleksą miesto centre “Patarei“, kuriame sovietiniais metais veikė kalėjimas.
Mūsų partneris iš Estijos pasidalino patarimais kaip veikti saugant istorinius statybos būdus, renovuojant skirtingas medinio paveldo pastatų dalis (vidų, langus, duris); aptarėme galimybes ir tolimesniam bendradarbiavimui.
