Šeši įdomiausi nežinomi (arba mažiau žinomi) Kauno modernizmo architektai (I dalis)

Jau šeštus metus veikianti organizacija „Gražinkime Kauną“ savo rengiamų ekskursijų, kitų renginių (vienas iš tokų – jau artėjanti, tradiciškai rugsėjo pabaigoje rengiama – dr. arch. Stasio Kudoko savaitė) metu pristato XX a. Kauno estetinį vaizdą formavusius architektus.  Tarp jų – daug žinomų vardų – Vladimiras Dubeneckis, Mykolas Songaila, Vytautas Landsbergis Žemkalnis, Karolis Reisonas, Arno Funkas. Tačiau šiandien – ir visada “Gražinkime Kauną“ ekskursijose – mūsų gidai atskleidžia pirmą trejetą daug mažiau žinomų modernistų pavardžių, kurių „perliukai“ taip pat puošia ir šiandienos Kauną.

Kazys Sienkevičius (1894- mirties metai nežinomi)

Kazys Sienkevičius – inžinierius, baigęs inžinerijos mokslus Vakarų Europoje, prisidėjęs prie tarpukario modernizmo pastatų kūrimo. Kaune sukūręs per 68 projektus, bet dar iki galo nėra visi atrasti. Kūrė funkcionalizmo architektūros stiliumi, priklausė funkcionalistų architektų kartai. Prisidėjo didžiausio statybų bumo tarpukario laikotarpyje, ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose.

Sienkevičiaus projektuotas privatus namas Vaistinės skersgatvyje.

Sienkevičius labiausiai pasireiškė privačių medinių ir mūrinių namų projektuose, bei keliuose visuomeninės paskirties pastatuose: kino teatras, ligoninė-sanatorija tuometiniame Kauno priemestyje. Kaune yra išlikusių daug K. Sienkevičiaus suprojektuotų pastatų. Vieną Naujamiesčio gatvę galėtume pavadinti jo vardu, nes beveik visi pastatai toje gatvėje sukurti šio inžinieriaus. Gaila, bet dar nėra žinoma ar šis gabus inžinierius emigravo karo metu, ar pasiliko Lietuvoje…

RYTIS ROMANAS STEIKŪNAS (1888 – mirties metai nežinomi)

Rytis Romanas Steikūnas – inžinierius architektas, priklausęs istorizmo architektūros krypties architektų kartai. Mėgo naudoti savo kūryboje romaninius bruožus. Mokslus baigė carinės Rusijos valdomame Rygos politechnikos institute. Šis architektas buvo dirbęs ir Kaukazo srities šalyse, ir ne tik kaip architektas. Pasižymėjo tokiose srityse kaip lietuviškų įstaigų steigime, atstovaudavo užsienio šalyse Lietuvos Respublikos interesus, dirbo su karo inžineriniais objektais.

Žavi Marijonų kongregacijos biblioteka, Juozo Gruodžio gatvėje Kaune

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę grįžta į Lietuvą padėti statytis ir kilti savo šaliai. Septyniolika savo gyvenimo metų atiduoda kurdamas statybos projektus. Pasižymėjęs kaip ligoninių, gydymo įstaigų kurortinių pastatų projektuotojas. Taip pat nemažai prisidėjo ir privačių medinių ir mūrinių namų kūrimo. Padėjo atstatyti nemažai po I pasaulinio karo sugriautų ar likusių neįgyvendintų bažnyčių. Ypač bendradarbiavo su katalikiškomis organizacijomis, padėjo joms įgyvendinti projektus.

Įspūdinga Steikūno projektuota Raudonojo Kryžiaus ligoninė Klaipėdoje, dab. S. Neries gatvėje

Dirbo kartu su žymiais tarpukario architektais ir inžinieriais, tokiais kaip inž. Aleksandras Gordevičius (Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra), Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (Vokiečių aukštesniosios realinės gimnazijos rekonstrukcija Kaune, Vytauto prospekte). Nėra išlikusių duomenų apie šio architekto likimą II pasaulinio karo metu.

JUOZAS MILVYDAS (1914 – 1941)

Jei prieš tai aptarti du Pirmosios Respublikos talentai gimė XIX amžiuje ir jų likimas karo metais nežinomas, tai Juozas Milvydas buvo vienas iš jauniausių Kauno modernizmo stiliaus kūrėjų ir jo likimas, nors ir tragiškas, žinomas. Architektas gimė 1914 metų pavasarį Peterburge, kur evakuacijoje dirbo jo tėvas geležinkelietis, deja netrukus šeimos galva žuvo Pirmojo pasaulinio karo fronte. Mama Celina Milvydienė, grįžusi į Lietuvą, nors ir dirbo tik medicinos seserimi – išleido į mokslus visus tris vaikus. Kai savanorių kartos atstovai Kudokas ir Landsbergis-Žemkalnis 3 dešimtmetyje studijavo Italijoje ir vėliau projektavo, statė Kauną  – Juozas Milvydas buvo tik Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazijos gimnazistas, vėliau – Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto statybos specialybės studentas.

Juozas Milvydas buvo Lietuvos skautijos aktyvistas, veikė korporacijoje „Vytis“.

Ir „jau“ 1937 m. gruodžio mėnesį, apgynė diplominį projektą. Jei Arno Funkas apie 1935-36 metus Kaune kaip diplominį darbą projektavo Filharmonijos ir radijofono rūmus Kaune, tai Milvydas pristatė koncepcinius Vandens sporto ir maudimosi rūmus Šiauliuose. Studento darbo įvertinimas buvo aukštas – jis ne tik, kad pirmasis iš 250 drauge su juo įstojusių studijuoti baigė universitetą (o tais laikais buvo mėgta „užsibūti“ studijose), bet ir gavo jaunesniojo asistento vieta VDU Statybos fakulteto Technikos katedroje, pas profesorių Joną Šimoliūną (tą patį, kuris buvo Lietuvos technikų draugijos valdybos pirmininkas, kūrė Lietuvos jachtklubą ir statė Šventosios uostą). Milvydas rašė straipsnius apie architektūrą ne tik į žurnalą „Techniką ir ūkis“, bet ir į pradėjusią eiti Lietuviškąją enciklopediją. Netrukus jis gavo vyresniojo asistento, o prieš lemtinguosius 40-uosius – ir adjunkto laipsnį.

Originalus Milvydo projektuotos vilos Vaižganto gatvėje vaizdas

Netrukus prasidės sovietinė okupacija ir Sugihara bus privestas vykti į Karaliaučių. 1941 m. birželį Juozo ir Janinos Tonkūnų šeima bus ištremta į Sibirą, iš kur buvęs Lietuvos švietimo ministras jau grįš kaip invalidas. O tragiškiausias likimas laukė VDU Statybos katedros adjunkto, aktyvaus Birželio sukilimo dalyvio,  radijo stoties apsaugos partizanų būrininko Juozo Milvydo – 1945 birželio 25-ąją Pakaunės Noreikiškių laukuose jis pašaunamas, ir tą pačią dieną universiteto Klinikose miršta. Taip nutrūko vos 27 metų sulaukusio Lietuvos architektūros ir statybos talento gyvenimas.

Unikalią progą pamatyti Kazio Sienkevičiaus projektus Kaune turėsite 2021 m. rugsėjo 8 d., trečiadienį, nuo 18 val. vakaro vyksiančioje ekskursijoje, kurią ves straipsnio autorius ir puslapio “Kauno architektorius“ vedėjas Paulius Lazauskas. Su Romano Steikūno kūryba autentiškose vietose susipažinti kviesime rugsėjo 14 d., antradienį, taip pat 18 val. Abiem atvejais būtina užsiregistruoti telefonu 8 639 85044 arba el. paštu grazinkimekauna@gmail.com .

Jūs mums – mes jums!

Parašykite komentarą

Mūsų pasiūloje – ir ekskursija apie Čiurlionį

2019 m. balandžio 10 d. „Gražinkime Kauną“ ekskursijų krepšelis pasipildė dar viena neišsemiama tema – ekskursija apie iškilų Lietuvos kompozitorių ir dailininką M.K. Čiurlionį „M.K. Čiurlionis: tebesitęsiantis žmogaus ir kūrėjo kelias“.

Ekskursija sudaryta iš dviejų dalių: pirmojoje dalyje susitikome ties Vytauto Didžiojo paminklu, kur 1908 m. gegužės 22 d. neišlikusio Adamčiko progimnazijos pastate buvo atidaryta antroji Lietuvių dailės paroda. Jos pagrindinis kuratorius ir organizatorius buvo pats M. K. Čiurlionis. Šioje parodoje jis eksponavo apie 60 savo darbų.

Šioje aikštėje ir veikė Adamčiko progimnazija, kur surengta II Lietuvių dailės paroda

Keliaujantys su mumis išklausė autentiškus Sofijos Kymantaitės- Čiurlionienės atsiminimus apie parodos rengimą, ištraukas iš to meto spaudos apie parodoje pristatytus M. K. Čiurlionio darbus. Atsigręžę į Kauno muzikinį teatrą, išgirdome, kada ir kokie jo kūriniai pirmą kartą nuskambėjo Lietuvoje.

Kas bendro tarp banko, elektrinės ir M. K. Čiurlionio paveikslų?

Toliau kelias vedė Sapiegos gatve, stabtelint ties Kauno Filharmonija, sprendžiant detektyvinę užduotį, kas bendro tarp Lietuvos banko, senosios Kauno elektrinės ir M. K. Čiurlionio paveikslų, diskutuojant ne tik apie tai, kas buvo jo gyvenimo laikotarpiu, bet ir kaip M. K. Čiurlionio kelias tęsiasi dabartyje, per kitų kūrėjų darbus.

Trumpa stotelė prie Kauno Filharmonijos apie tai, kaip tęsiamas Čiurlionio kelias šiandien

Prie Evangelikų reformatų bažnyčios laiptų, kuriais lipdami nukeliautume į Pelėdų kalną, papasakojome ir pirmosios M.K. Čiurlionio galerijos istoriją, pasidalinome jos direktoriaus P. Galaunės atsiminimais. Toliau keliaujant V. Putvinskio g. iki M.K. Čiurlionio galerijos liejosi istorijos apie kitus žmonės, M.K. Čiurlionio bičiulius, jo kūrybos gerbėjus ir ypač apie šeimos narius, kurių dėka M.K. Čiurlionio palikimas buvo išsaugotas ir šiandien jį turime Kaune, pasakojimai apie dabartinės galerijos įkūrimo užkulisius.

Kokia M. K. Čiurlionio paveikslų galerijos Kaune atsiradimo istorija?

Antrojoje ekskursijos dalyje visi kartu, eidami nuo paveikslo iki paveikslo pakeliavome po M.K. Čiurlionio rašytinį palikimą – laiškus, aforizmus, literatūrinius tekstus – bei amžininkų prisiminimus, ieškodami galimų sąsajų, atėjusių į paveikslus iš jo kasdienio žmogiškojo gyvenimo. Pabandėme paieškoti atsakymų, kodėl M. K. Čiurlionis ėmėsi „Laidotuvių simfonijos“, kas galėjo įkvėpti „Piramidžių sonatą“, kokios Kastuko vaikystės ir jaunystės patirtys galėjo palikti savo subtilų pėdsaką jo, jau brandaus kūrėjo, darbuose.

Kelionė per M. K. Čiurlionio paveikslus, ieškant žmogiškojo kelio ženklų

Po ekskursijos M.K. Čiurlionio galerijos darbuotojai pakvietė mus ir į muzikos salę, kurioje ekskursiją vainikavo ir menininko sukurtos muzikos garsai, papildantys ir įrėminantys pasakojimą.

Ekskursiją veda Neringa Daniulaitienė (FB Neringa Istorijų Pasakotoja), skaitovė, poetė, tekstų kūrėja, puslapio „Mylimo Kauno istorijos“ įkūrėja, nauja „Gražinkime Kauną“ komandos narė (tel. 8 699 76434; neringa.daniulaitienė@gmail.com) 

Nuotraukos Jono Oškinio. 

Laikinosios Sostinės metus atidarė patriotinis pasivaikščiojimas

Tarpušvenčiu “Gražinkime Kauną“ savo tradicinių ilgųjų penktadienio pasivaikščiojimo metu atidarė Laikinosios sostinės metus. Pasinaudodami proga, kol moksleiviams buvo atostogos, aplankėme autentišką pastatą, kuriame tarpukariu dirbo Steigiamasis Seimas.

Tačiau prieš tai užsukome į vieną iš išsamiausių istorijų turinčių Kauno bažnyčių, ilgą laiką buvusią apleistą ir remontuojamą – Švč. Sakramento (Studentų) bažnyčią. Gidas Jonas Oškinis papasakojo išsamią pastato istoriją nuo XV amžiaus. Viltingai nuteikia, kad jau 2019 gegužę, kaip praneša “Kas vyksta Kaune“, čia numatoma atidaryti menui ir visuomenei skirtą renginių erdvę “Sakramentas“.

Pro pastolius skubėjome į Maironio universitetinę gimnaziją

Dar XIX a. Nikolajaus Čagino suprojektuota berniukų gimnazija turėjo vieną iš didžiausių salių tuometiniame Kaune. Todėl neatsitiktinai būtent joje nuo 1920 m. gegužės posėdžiavo pirmasis Lietuvoje demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas.

Seimus inauguruodavo stačiatikių, žydų, katalikų dvasiniai lyderiai (šiuo atveju, ir Maironis)

1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas  čia priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – kuri įtvirtino, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurios aukščiausioji valdžia priklauso tautai. 1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė  Žemės reformos įstatymą, o rugpjūčio 9 d. –  ir Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų.

Nuotraukose galima matyti, kaip buvo dekoruota salė, prie to prisidėjo ir Vladimiras Dubeneckis.

Daugiau apie architekto indelį galima paskaityti naujoje dr. Linos Preišgelavičienės knygoje “Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888 – 1932“

Apžiūrėję pagrindinį susidomėjimo objektą, pamatėme, kad gimnazijoje gerbiama istorinė atmintis, daug savo miesto ir šalies istorijai skirtų stendų, konkursų.

Į šiuos rūmus berniukų gimnazija įsikraustė 1863 metais, trečias aukštas pristatytas 1909 metais.

Pasivaikščiojimas toliau nuvedė Senamiesčio link. Dabartinėje Steigiamojo Seimo aikštėje apžiūrėjome senovines dokumentines nuotraukas iš tų laikų, kai čia veikė didžiausias miesto turgus. Užsukome ir į netoliese esantį Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrių, nuolatos rengiantį parodas.

Rodome ir senas dokumentines nuotraukas – štai ką per langą tada matyti galėjo Seimo nariai

Šis išskirtinis pasivaikščiojimas baigėsi labdaros aktu – visi dalyvavusieji galėjo paaukoti Kauno seserų benediktinių vienuolynui, kurios renka lėšas savo architektūrinio komplekso tvoros remontui. Paaukoti galite ir jūs, skaitytojai.

Atšventėme Europos paveldo dienas

Šiais metais „Gražinkime Kauną“ padėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriui organizuoti kauniečiams skirtus renginius, skirtus pažymėti Europos paveldo dienas. Juos vienijo šūkis „Atrask šimtmečio paveldą“.

Ilgiausia ekskursija „Vasario 16-osios akto signatarų pėdsakai Kauno krašte“, vedama dr. Aušros Jurevičiūtės užėmė beveik visą penktadienį ir buvo skirta signatarų Prano Dovydaičio, Jono Vailokaičio, Vlado Mirono atminimui vietos Kauno mieste, Paštuvoje ir Čekiškėje.

Signatarų atminimas “Aušros“ gimnazijos muziejuje, kalba istorijos mokytoja Vitkauskienė

Ekskursijoje buvo prasidėjo Kauno centre, ir tęsėsi kelione į Čekiškę, kur apie P. Dovydaičio atminimo įamžinimą pasakos Čekiškės P. Dovydaičio gimnazijos istorijos mokytoja – metodininkė Eglė Simonaitienė.

Viskas kas liko iš signataro Prano Dovydaičio sodybos

Buvo aplankytas ir brolių Jono ir Juozo Vailokaičių kapas Paštuvos miestelio kapinaitėse.

Čia atgulė modernios Lietuvos pamatų klojėjai Vailokaičiai

Gidė dr. Marija Oniščik penktadienio popietę vedė ekskursiją „Laikinosios sostinės pradžios mokyklos– modernėjančios Lietuvos ženklai“, kurios metu buvo aplankytos įvairių tikybų ir tautybių Kauno mokyklos – lietuvių Kauno Vinco Kudirkos progimnazija, Pirmosios respublikos laikais buvusi Rusų gimnazija (Vytauto pr. 44), buvusi Vokiečių gimnazija (Vytauto pr. 50), dabartinė A. Puškino gimnazija ir  buvusi Lenkų gimnazija (Miško g. 1) – dabartinė Dariaus ir Girėno gimnazija.

„Labiausiai visiems patiko Kudirkos progimnazijoje, nes mus priėmusi ilgametė tos gimnazijos istorijos mokytoja Danutė Randakevičienė buvo labai nuoširdi, tikrai atsidavusi savo darbui ir savo mokyklai. Ji mus įleido į seną mokyklos salę ir į balkoną, kuriame galėjome paglostyti didžiules dekoratyvines vazas.

Į mano pasiūlymą pratęsti ekskursiją ir apžiūrėti dar du netoliese esančius pastatus, kuriuose tarpukariu buvo įsikūrusios mokyklos, ekskursantai atsiliepė labai teigiamai. Tad patraukėme  Miško gatve prie Justino Golinevičiaus 1891 metais statyto “plytų stiliaus“ mūrinuko, kuriame kadaise buvo valstybinė 4-oji gimnazija, o dabar – Karaliaus Mindaugo mokymo centras, kur buvome maloniai priimti.

Ekskursiją baigėme prie buvusios 3-osios gimnazijos pastato Kęstučio gatvėje, pasak vieno jos buvusio moksleivio, “geriausios gimnazijos Kaune, o gal ir visame pasaulyje“. Čia buvo gera proga daugiau pakalbėti apie švietimo reikalus Nepriklausomoje Lietuvoje ir apibendrinti tai, ką sužinojome“, – įspūdžiais dalinosi gidė.

Penktadienį Europos paveldo dienų programos rėmuose Kultūros paveldo skyrius dar surengė moksleivių kultūrinio orientavimosi varžybos „Atraskime šimtmečio paveldą Kauno senamiestyje“, kurio metu buvo naudojamas apps‘as „Actionbound“ bei moksleivių dviračių žygį „Atmintis gyva“, kurio metu buvo lankomi objektai Panemunėje ir Šančiuose –  Jiesios piliakalnis, Panemunės bažnyčia (joje tarpukariu klebonavo Vasario 16-osios akto signataras Justinas Staugaitis), J. Basanavičiaus paminklinis biustas Panemunės šile, Lietuvos karių kapai Žemųjų Šančių karių kapinėse.

Kai kas išliko tik nuotraukose – nebėra nei “Konrado kavinės“, nei “Tulpės“ interjerų

Šeštadienį Europos paveldo dienas pratęsė gido Jono Oškinio vedama ekskursija „Kauno Naujamiestis – vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos modernizmo arealų“, kuri prasidėjo prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, Nepriklausomybės aikštėje. Galėjome dar kartą įsitikinti, kokį gilų estetinį pėdsaką Kaune paliko Europoje  (Romoje) studijavę Pirmosios Respublikos architektai, tokie kaip Vytautas Landsbergis Žemkalnis (suprojektavo „Pienocentro“ rūmus, Chaimsono namą, buv. Vatikano nunciatūrą, Prancūzijos ambasadą) ar dr. Stasys Kudokas (sukūrė Karininkų ramovę, namus A. Mickevičiaus, Putvinskio gatvėse).

Gidas Jonas Oškinis pristato Vytauto Landsbergio Žemkalnio šedevrą – “Pienocentro“ rūmus

Po pietų gidas Lukas Rimkevičius pakvietė į pasivaikščiojimą po Radijo stoties rajoną „Čia kūrėsi mūsų šviesuoliai“, kurio metu buvo apžiūrėti žymių Pirmosios Respublikos asmenybių privatūs namai, kurių daugelį žymi atminimo lentos.

Gidas Lukas Rimkevičius pakvietė į tokius Radijo kalno kampelius, kuriuos pamatysi ne kasdien

Ekskursija finišavo M. K. Čiurlionio lietuvių dailės muziejaus filiale – Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose, kur grožėtasi paroda „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose“.

Už nuotraukas dėkojame p. Danutei Rūkienei.

Įkurta Kauno atkūros draugija

Vasario 20 dieną Kaune, vieno iš reikšmingiausio Pirmosios Respublikos pastatų – Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus salėje buvo pristatyta nauja įkurta asociacija – Kauno atkūros draugija.

Vidurdienį salėje susirinko kauniečių atstovais, kuriuos ir šiandien drąsiai galima pavadinti inteligentija.

Prisistatymą visuomenei atidarė draugijos garbės pirmininkas kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius, kuris pristatė ir septynis asociacijos steigėjus, kurie savanoriškai ir be atlygio dirba organizacijoje.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas pabrėžė, kad viena iš Kauno atkūros draugijos susibūrimo priežasčių – noras būti išgirstam ir pamatytam, kai priimami sprendimai dėl svarbiausių Kauno identitetui vietų, polilogo paieška.

Profesorius pabrėžė, kad draugija neatmeta galimybės kreiptis į visuomenę ir kviesti ją dalyvauti sutelktinio finansavimo projektuose, pavyzdžiui, dėl Kauno Centrinio pašto ar kitų svarbių miestui iniciatyvų.

Lietuvos mediatorių rūmų narė, asociacijos steigėja Vidmantė Bartašienė pristatė įkurtos Kauno atkūrimo draugijos įstatus, kuriuose įvardinti asociacijos veiklos tikslai:

o rūpinimasis kultūrinio paveldo ir kultūros vertybių išsaugojimu;
o kontaktų su istorinių pastatų savininkais užmezgimas ir pagalba jiems;
o organizacijų tinklo sukūrimas tvariai miesto plėtrai;
o naujų miesto patrauklumą aktyvuojančių procesų inicijavimas, dalyvavimas juose;
o modernizmo architektūros ir kultūros tyrinėjimas, propagavimas ir viešinimas;
o kultūrinis švietimas, pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas.

Kauno atkūros draugijos vykdantysis pirmininkas, Kauno Art Deco galerijos direktorius Dainius Lanauskas akcentavo, kad nors šiuo metu ir matomas didelis susidomėjimas Kauno modernizmo architektūra iš visuomenės ir valdininkų pusės – bet vis tiek tenka konstatuoti, kad miesto centre stovi, nešildomi ir niekaip nereikalingi architektūriniai perlai.

“Šiai problemai spręsti draugija ir nori susodinti prie vieno stalo, pastatų valdytojus, ekonomistus, paveldosaugininkus, architektus. Ir ieškoti galimų sprendimų situacijai pakeisti“, – sakė naujos asociacijos vykdantysis vadovas Dainius Lanauskas

„Gražinkime Kauną“ valdybos narys, sociologas, gidas Jonas Oškinis kalbėjo apie į ateitį orientuotas Atkūros draugijos veiklos gaires – Kauno miesto turtinimas, gražesnės aplinkos kūrimas, žmonių bei idėjų įkvėpimas.

Vėliau pasisakiusi publika atkreipė dėmesį į nevyriausybinių organizacijų prevencinę rolę – raginti vengti vienodumo pertvarkant miesto dalis, reikalauti intelektualaus pagrįstumo, stabdyti didelę skubą ir populistinius motyvus kuriant miestą.

Naująją draugiją internete rasite – www.atkura.lt.

Parodoje “Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys“ – susidomėjusių anšlagas

Daugiau kaip 7 tūkst. kauniečių ir miesto svečių aplankė VšĮ “Gražinkime Kauną“ organizuotą Pirmosios Respublikos interjero paveldo parodą “Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys“, kuri 2017 m. spalio 16 – 30 d. vyko istoriniame architekto Felikso Vizbaro Lapėno name Kaune, Kęstučio gatvėje.

Parodos kuratoriai Dainius Lanauskas ir Laura Bohne sutelkė platų ratą Kauno visuomenės atstovų, kolekcionierių, kurie parodai paskolino eksponatų liudijančių baldininkystės, tekstilės, interjero, grafinio dizaino pasiekimus tarpukario Kaune. Moteriškos mados temą atspindėti padėjo Kauno miesto muziejaus paskolinti autentiški artefaktai.

Pirmosios Respublikos Kauno architektūros pasaulį atskleisti padėjo edukacinė parodos dalis, o taip pat kasdienė ekskursija “Art deco pėdsakai Kauno veide“, kuri vedė centrinėmis Kauno Naujamiesčio gatvėmis – Daukanto, Mickevičiaus, Laisvės alėja.

Apie parodą pranešė Lietuvos radijas ir televizija, publikacijos pasirodė “Lrytas.lt“, “Delfi“,  “Kas vyksta Kaune“, “KaMaNė“, “Kaunas – pilnas kultūros“ ir kitur.

Parodos mecenatas – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, ją remia Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“.

Už nuotraukas labai dėkojame Indrei Bagdonei. 

 

 

 

Koaliciją “Durys Kaunui“ suburti skatina Talino pavyzdys

Vykdydami projektą “Koalicijos “Durys Kaunui“ subūrimas ir sklaida“, į Kauną pakvietėme svečią iš Estijos sostinės, medinio paveldo globos organizacijos “SRIK“ įkūrėjų ir organinio miesto festivalio “Ökomäss“organizatorių  Tarmo Elvisto.

Įvykusiame koalicijos “Durys Kaunui“ iniciatyviniame susirinkime (kartu su prelegentais iš Kauno) ponas Elvisto išsamiai pristatė Talino Kalamaja rajono gerąją patirtį atkuriant medinį architektūros paveldą, saugant pritaikant jį šiandienos poreikiams.

Vizito metu svečiui buvo parodytas Kaunas, diskutuota apie miesto fortų ir tokių bendruomenių, kaip Šančiuose iniciatyvas ir patirtį. Prelegentas pasakojo apie Talino organizacijų pastangas visuomenei visavertiškai pristatyti istorinį kompleksą miesto centre “Patarei“, kuriame sovietiniais metais veikė kalėjimas.

Mūsų partneris iš Estijos pasidalino patarimais kaip veikti saugant istorinius statybos būdus, renovuojant skirtingas medinio paveldo pastatų dalis (vidų, langus, duris); aptarėme galimybes ir tolimesniam bendradarbiavimui.