Ekskursijų festivalyje “L6“ atskleidėme dingusio Kauno paslaptis

Viena iš labiausiai pavykusių mūsų iniciatyvų, realizuotų su šaunių Kauno entuziastų komanda “Ekskursas“ – nemokamų, skirtų jaunimui (o ir visiems kitiems kauniečiams bei miesto svečiams) ekskursijų šventė “L6“. Tai ypatingas mūsų siūlomas būdas pažymėti Valstybės dienos rytą ir dieną Kaune.

Šiais metais renginio savanorių palapinė įsikūrė, kaip taikliai pastebėjo kolega Algis Grigas – toje vietoje, kur Kauną rodo “Google“ rodyklės taškas. Arba ten, kur baigiasi Laisvės alėja – jos, Vilniaus ir Šv. Gertrūdos gatvių bei Savanorių prospekto susitikimo taške. Iš viso per tūkstantį lankytojų rinkosi 30 maršrutų, iš jų ne vieną ir rengė ir “Gražinkime Kauną“.  Srautus šauniai tvarkė “Nematerialaus turto fondo“ savanoriai.

Taip šios Kauno vietos apylinkės atrodė I Pasaulinio karo metais.
Taip šios Kauno vietos apylinkės atrodė I Pasaulinio karo metais.
Šiandien sunku ir patikėti, kad buvo ir toks, ikimodernistinis Kaunas
Šiandien sunku ir patikėti, kad buvo ir toks, ikimodernistinis Kaunas

Jau prieš du metus “L6“ ekskursijoje kalbėjome apie Pirmosios Respublikos menininkų Kaune įtaką valstybingumo atstatymui, tikriems Pirmosios Respubikos pamatams. Tada užteko tik palydėti lankytojus į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialą Juozo Zikaro muziejų, ir ten jau nuostabi pasakotoja Rasa Jonė Ruibienė pasiūlydavo geros valandos (o ir dviejų) pasakojimą apie mūsų “smetoniško“ Vyčio kūrėją.

Šį kartą vėl kilome į (atnaujintų) Pelėdų kalną, tačiau nusprendėme pagilinti savo žinias ir gidas Jonas Oškinis sukūrė naują maršutą “Pirmosios respublikos dailininkų darbai Senamiestyje“. Gidas vėliau ne kartą kartojo, kad ekskursijai galėjo parinkti ir patrauklesnį pavadinimą “Dingęs Kaunas“, nes iš tikrųjų toks įtraukiantis ir buvo jos turinys.

Renginio palapinė - prie XIX a. pab. Izraelio Frumkino pastatytų rūmų gubernijos teismams.
Renginio palapinė – prie XIX a. pab. Izraelio Frumkino pastatytų rūmų gubernijos teismams.
Gidas Jonas Oškinis pristatė, kodėl ekskursiją po vietas kur pieštas Senamiestis galima vadinti ir "Dingęs Kaunas"
Gidas Jonas Oškinis pristatė, kodėl ekskursiją po vietas kur pieštas Senamiestis galima vadinti ir “Dingęs Kaunas“

Teminės ekskursijos dalyvius pirmiausia pakvietėme pakilti į Pelėdų kalną, kuriame Justino Vienožinskio iniciatyva įsikūrė ir 1921 – 1940 m. veikė Kauno meno mokykla.

Pasak gido, vienas maloniausių komplimentų - "nežinojau, kad Kaune tokia gatvė ar tokie laiptai yra"
Pasak gido, vienas maloniausių komplimentų – “nežinojau, kad Kaune tokia gatvė (ar laiptai) yra“
Šį kartą gido rankose - segtuvas su paveikslų reprodukcijomis.
Šį kartą gido rankose – segtuvas su paveikslų reprodukcijomis.

Pakilus į Pelėdų kalną (beje, knygos apie šią Kauno miesto vietą dar iki Pirmosios Respublikos vidurio vadina ją “Ąžuolų kalnu“), sustojame vietoje, kur nuostabią Kauno panoramą sukūrė Valdas Eidukevičius. O štai pačios Meno mokyklos aplinką įamžino jos dėstytojai – jai vadovavęs Kajetonas Sklėrius, dailės šventovėje dėstęs Jonas Šileika.

Vienas iš seniausių aplankytų objektų - Benediktinių vienuolyno kompleksas, fiksuotas Aleksandro Preso.
Vienas iš seniausių aplankytų objektų – Benediktinių vienuolyno kompleksas.
O taip šią vietą prieš 95 metus užfiksavo Arkadijus Presas.
O taip šią vietą prieš 95 metus užfiksavo Arkadijus Presas.

Šioje vietoje norėtume nuoširdžiai padėkoti M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune Fondų ir rinkinių saugotojoms, Vaizduojamosios dailės skyriaus darbuotojoms, kurios padėjo atrasti visuomenei ne kasdien žinomus Pirmosios Respublikos laikų miesto senamiesčio vaizdus.

Jei, pavyzdžiui, Mstislavo Dobužinskio ar Jono Mackevičiaus vardai plačiajam dailės lankytojų ratui yra gerai žinomi, tai ekskursija padėjo atrasti tokius to meto kūrėjus kaip Arkadijus Presas bei jo rinkinys “Kauno architektūriniai vaizdai“ ar Šolomas Zelmanavičius. Ir, be abejo, jų užfiksuotas neišlikusias Senamiesčio audinio detales.

Jonas Mackevičius Kauno pilį tuomet, atrodo, galėjo tapyti pro savo namelio langą.
Jonas Mackevičius Kauno pilį tuomet, atrodo, galėjo tapyti pro savo namelio langą.
Vienas tuo metu dažniausiai vaizduotų Senamiesčio objektų - dabartinė Kauno arkivyskupijos kurija.
Vienas dažniausiai vaizduotų Senamiesčio objektų – dabartinė Kauno arkivyskupijos kurija.

Kuo toliau į Senamiestį, tuo labiau Pirmosios Respublikos tapytojų vaizdai užduoda mįslių, tampa panašūs į įtraukiantį detektyvą. Kurį kiemelį tapė Kauno bohemos atstovas Zelmanovičius?

Ekskursijos metu pasukame ir nuošalesnėmis gatvelėmis...
Ekskursijos metu pasukame ir nuošalesnėmis gatvelėmis…
... ar dar įmanoma atskirti, kur prieš 80 metų molbertą buvo pasistatęs Šolomas?
… ar dar įmanoma atskirti, kur prieš 80 metų tapė Šolomas?

Kauno Senamiestyje Pirmosios respublikais metais yra dirbę ir per visą XX amžių garsėję Lietuvos tapybos meistrai – Jonas Buračas ar ekspresyvusis Antanas Gudaitis.

DSC_0092

Ar galime atskirti, kur savo molbertą buvo pasistatęs Antanas Gudaitis, kai 1936-aisiais tapė “Gatvės motyvą Kauną“. Mes – savo versiją turime. Parašykite su savo atsakymu info@grazinkimekauna.lt  ir jūs! Pakviesime į ekskursijos pakartojimą!

Nuotraukos – Renatos Kilinskaitės, Naglio Miknevičiaus ir Jono Oškinio.

Reklama

Durys atvertos, prieš akis – naujos durys

Gražią birželio popietę “Gražinkime Kauną“ draugai, Kauno durų koalicijos atstovai, V. Putvinskio gatvės bendruomenės nariai rinkosi prie 32-ojo namo, kur buvo pirmą kartą visuomenei atvertos restauruotos autentiškos architekto Broniaus Elsbergo suprojektuotos durys. 

Šių durų restauracijos jau ilgą laiką siekėme, nes jos yra įsikūrusios ypač įspūdingame Kauno name, pastatytame 1938 metais, ir priklausiusiame aukštam karininkui, o taip pat pat prekių gabenimo geležinkeliu įmonės “Skuba“ vadovui Algirdui Sliesoraičiui.  Elsbergas 1938 metais net buvo premijuotas už išskirtinį architektūrinį projektą.

Gražiausius architektūros kūrinius tada vadino "Premijuota statyba".
Gražiausius architektūros kūrinius tada vadino “Premijuota statyba“.
Buvęs Putvinskio 14c pastatas šiandien - Putvinskio g. 32.
Buvęs Putvinskio 14c pastatas šiandien – Putvinskio g. 32.
Pastate unikaliai išliko arch. Broniaus Elsbergo "autografas".
Pastate unikaliai išliko arch. Broniaus Elsbergo “autografas“.

Tarpininkaujant “Kaunas 2022“ programai “Modernizmas ateičiai“, Putvinskio g. 32 kieme įsikūrė palapinė, kurioje darbuotis pradėjo  meistro Kęstučio Cikano (UAB “Mokmedis“) vadovaujama medžio meistrų komanda, duris išėmusi iš vyrių.

Durų restauracija – tai tarsi detektyvas, ir šį kartą meistrams teko atskleisti keletą paslapčių. Viena iš jų – tikroji durų spalva, kuri slėpėsi po sunkiu tamsiu sovietiniu uždažymu. Po senųjų durų išorinės pusės skarda slėpėsi Pirmosios Respublikos laikų lakas. Buvo galima nustatyti autentišką, saulės nepaliestą medžiagą ir jos spalvą.

Kalbėjo Žilvinas Rinkšelis ("Modernizmas ateičiai"), Dainius Lanauskas ("Gražinkime Kauną") ...
Kalbėjo Žilvinas Rinkšelis (“Modernizmas ateičiai“), Dainius Lanauskas (“Gražinkime Kauną“) …
...ypač daug ką papasakoti turėjo medžio meistras Kęstutis Cikanas ("Mokmedis")
…ypač daug ką papasakoti turėjo medžio meistras Kęstutis Cikanas (“Mokmedis“)
Atidaryme dalyvavo ir ekskursijos "Gražiausios Kauno durys" autorius Jonas Oškinis.
Atidaryme dalyvavo ir ekskursijos “Gražiausios Kauno durys“ autorius Jonas Oškinis.

Daugeliui turbūt kilo klausimas – o kas šių darbų “sponsorius“. Iš tikrųjų, prisidėjo ir dar pernai burtos Kauno durų koalicijos aukotojai, ir “Kaunas 2022“ programa “Modernizmas ateičiai“ (tarpininkavusi ir įrengiant meistrų palapinę Putvinskio g. kieme) ir architekto Vaido Zabulionio paraginta namo gyventojų bendruomenė.

Ir štai lemtinga akimirka - restauruotos durys išvysta dienos šviesą.
Ir štai lemtinga akimirka – restauruotos durys išvysta dienos šviesą.
Pirmoji pro duris išdrįso žengti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kuratorė Andrijana Filinaitė.
Pirmoji pro duris išdrįso žengti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kuratorė Andrijana Filinaitė.

Atvėrus pastato duris, atsiskleidžia ne tik ir pasiektas kelias, bet ir ateities perspektyvos – pavyzdžiui, restauracijos lauktų ir žavingos Pirmosios Respublikos laikų pašto dežutės. Galbūt kažkada viršį durų sušvis ir netarybinis šviestuvas, galbūt bus nuvalyti grafičiai. Juk durų restauracija – tai paskatinimas gyventojams rūpintis viso pastato estetika.

Dizainerio Vaido ir namo gyventojų dovana meistrams - ir šakotis
Dizainerio Vaido ir namo gyventojų dovana meistrams – ir šakotis
Išsiskirsčius žiūrovams, medžio meistrai pasuko keliu Žaliakalnio šlaito link...
Išsiskirsčius žiūrovams, medžio meistrai pasuko keliu Žaliakalnio šlaito link…

Viena iš geriausių atidarymo metu išgirstų naujienų – renovacijos darbų metu į Kęstučio Cikano vadovaujamą meistrų komandą jau kreipėsi ir kito namo atstovai, prašydami apžiūrėti bei prisidėti ir prie jų namo renovacijos. Džiugu, kad žinia apie galimybę kokybiškai atkurti duris sklinda tarp bendruomenės gyventojų.

Durys Aušros laiptų skersgatvyje išsiskiria kitokiu raštu
Durys Aušros laiptų skersgatvyje išsiskiria kitokiu raštu
Ties jomis iš karto užsimezgė medžio meistrų diskusija
Ties jomis iš karto užsimezgė medžio meistrų diskusija

Kiekviename objekte atsiskleidžia jo išsaugojimo klausimų “puokštė“ – vienur būna išlikusi originali durų rankena, kitur – ne; vienur būna išsilaikęs stiklas, kitur – jis išdužęs… Pirmosios Respublikos spynos, kaip taisyklė, nepasiekia mūsų laikų.

Nuostabu, kad šiame name išliko ir vidinės durys laiptinėje
Nuostabu, kad šiame name išliko ir vidinės durys laiptinėje
Skubama šiuolaikinėmis priemonėmis užfiksuoti jų būklę
Skubama šiuolaikinėmis priemonėmis užfiksuoti jų būklę
Dėmesio lauks ir išlikusios prieškarinės pašto dėžutės.
Dėmesio lauks ir išlikusios prieškarinės pašto dėžutės.

Intensyvios dienos pabaigoje vienoje iš V. Putvinskio g. kavinių įvyko ir aptarimas – ką dar galima būtų padaryti, kad Kaune būtų išsaugomos autentiškos durys ir kitos mažosios architektūros formos. Kalbėta apie poreikį jų restauraciją įtraukti į miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo iš biudžeto lėšų programą, kalbėta ir apie sutelktinio finansavimo galimybes. Nuskambėjo ir pasiūlymas Estijos pavyzdžiu kurti bendruomeninį medžio restauracijos, renovacijos centrą.

Nagrinėti įvairūs keliai skatinti kauniečius išsaugoti autentiką.
Nagrinėti įvairūs keliai skatinti kauniečius išsaugoti autentiką.

Sekantis bendruomeninis, šviečiamasis Kauno durų koalicijos susitikimas planuojamas rugpjūčio 20-ąją, per architekto, durų menininko Broniaus Elsbergo gimtadienį!

Muziejų nakties proga – ypatinga kelionė po šiaurinį Žaliakalnį

2018 metų Muziejų nakties proga kauniečius ir miesto svečius gegužės šeštadienį kartu su Kauno miesto muziejumi pakvietėme į ekskursiją „Kaunas – dizaino miestas: Klinikų rajonas“. Aplankėme dailininko Kajetono Sklėriaus viląą, Kauno technikos kolegijos pastatą ir keliaudami Tvirtovės alėjos kalnu pasiekėme Juozo ir Stasės Gruodžių namus bei jų ekspoziciją „Mano darbas taurus“.

Ekskursijoje didelis dėmesys buvo skirtas vieno iš elegantiškiausių Pirmosios Respublikos architektų, Romoje ir Milane mokslus baigusio Stasio Kudoko kūrybai. Šiame rajone jis 1935 metais Prano Daunio užsakymu suprojektavo Aklųjų Institutą. O 1938 m. Antano Gravrogko rūpesčiu čia pastatytas Lietuvos mokyklų etalonas – Kauno aukštesnioji technikos mokykla (dabar Technikos kolegija). Dr. Kudokas joje ir dėstytojavo, mokė architektūros.

Šimtus Kajetono Sklėriaus Antano Strazdo skulptūrų išplatino Vaižgantas
Šimtus Kajetono Sklėriaus Antano Strazdo skulptūrų išplatino Vaižgantas

Nuošalesnėje Kalniečių gatvelėje medinėje viloje su bokšteliu įsikūrė ilgametis kitos Kauno aukštosios – Meno mokyklos vadovas – dalininkas Kajetonas Sklėrius. Jis su žmona Helena Freybuš – viena impozantiškiausių Pirmosios Respublikos Kauno porų.

Su žmona Sklėrius susipažino Liepojoje, visą gyvenimą jie buvo impozantiška pora
Su žmona Sklėrius susipažino Liepojoje, visą gyvenimą jie buvo impozantiška pora

Sklėrius dėstė piešimą ir piešimo metodiką, laikomas Lietuvos akvarelės tėvu. Rajone gyveno ir daugiau žymių, išskirtinių dailininkų – Jonas Prapuolenis, Virginija Juškienė, Sigitas Straigis, neseniai mires Rimantas Ruzgas.

Miesto pakraštyje Gravgrokas ir Kudokas išdrįso statyti didžiulius ATM rūmus
Miesto pakraštyje, šalia “Uošvės liežuvio“ Gravgrokas ir Kudokas iškėlė didžiulius ATM rūmus

Visgi savotiška pasivaikščiojimo “karūna” tampa galimybė, nusileidus kadaise čia buvusio “Uošvės liežuvio” vieškelio vietoje išrėžta Nuokalnės gatve, apsilankyti Kauno miesto muziejaus filiale –  Stasės Petrikaitės Gruodienės ir Juozo Gruodžio memorialiniame name – muziejuje.

Gal ir vienas žymiausių ar bent "vizbariškiausių" Kauno medinukų
Gal ir vienas žymiausių ar bent “vizbariškiausių“ Kauno medinukų

Gruodžiams pastatą suprojektavo Feliksas Vizbaras, jo pastatymo metai – savotiška Vizbaro kūrybiškumo Kaune viršūnė – juk tik tik pastatytas Centrinis paštas. Tais pačiais metais kaip ir medinė Gruodžių vila – sukurtas įstabus turtuolio Lapėno daugiaaukštis Kęstučio gatvėje. Dar po metų Vizbaras projektuos vilą pačiam premjerui Tubeliui, statys tautiniu dekoru puoštus „Pažangos“ rūmus Laisvės alėjoje. Tautinės simbolikos rasime ir ant Gruodžių „medinuko“.

Muziejuje - pasakojimas apie Gruodžio optimizmą „Mano darbas taurus"
Muziejuje – pasakojimas apie Gruodžio optimizmą „Mano darbas taurus“

Ypatingas Kauno muziejų išskirtinumas – be pagrindinės jų temos (Juozas Gruodis – kompozicijos profesorius, daugelio talentų ugdytojas, Kauno muzikos mokyklos ir konservatorijos direktorius), juos visada galima apžiūrėti ieškant autentiškų interjero detalių, baldų, šviesos šaltinių – jų tikrai nestokoja namas Salako gatvėje.

Ir šį muziejų turtina kadaise savininkams dovanoti paveikslai, autentiški baldai
Ir šį muziejų turtina kadaise savininkams dovanoti paveikslai, autentiški baldai

Nudžiuginti gausaus kauniečių susidomėjimo, mes dar sugrįšime į šiuos namus – apžiūrėsime ponios Stasės „kraitinius“ ir ąžuolinius baldus, Gruodžio darbo ir poilsio kabineto apstatymą, lietuvių dailės klasikų – Kalpoko, Šimonio paveikslus.

DSC_1974.JPG

Net ir šviestuvas laiptinėje čia šviečia panašiai, kaip prieš 80 metų …

DSC_1976.JPG

Tegu šviečia!

Kauno miesto centre – istorijos pažinimas ir netikėti atradimai

Atėjus pavasariui, “Gražinkime Kauną“ pratęsė savo penktadienio popiečių tradiciją geriau pažinti Kauno “art deco“ laikų interjerus. Balandį lankėme net keturis objektus šalia Karaliaus Mindaugo, I. Kanto gatvės ir Miesto sodo.

GK-Didzioji-201804-NerijusBabrauskas-Gaisrinė

Vienas iš ryškiausių, netikėčiausių Kauno modernizmo objektų – išlakiu fasadu išsiskiriantys 1930 metais  Nemuno ir Kanto gatvių sankirtoje pastatyti Ugniagesių rūmai. Tai Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institutą baigusio Edmundo Fryko tarsi pretenzija ir į dabar “art deco“ stiliumi vadinamą dekoratyvumą, kartu – funkciją. Šiame darbe jam asistavo tylusis Pranas Markūnas.

2018-04-siena
2018-04-Sale.jpg

Pastate dabar veikia Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, todėl apsilankius daug sužinoma ir apie priešgaisrinę apsaugą. Ar žinojote, kad dūmai patys puikiai dega? O dar čia veikia ilgus metus veikiantis darbuotojų išpuoselėtas muziejus, kur galima pamatyti ir Pirmosios Respublikos nuotraukų, autentiškų leidinių.

2018-04-Muziejuje.jpg

2018-04-ZarnuSale

Aišku, pastate išvystine ir autentišką grindų dangą, o ypatingai žavingą Pirmosios Respublikos etstetinę ritmiką atrasite Žarnų džiovinimo bokšte. Čia viskas beveik taip, kaip prieš 85 metus. Aišku, tik gaisriniai automobiliai dabar – ypatingai modernūs.

2018-04-Centras.jpg

Toliau Kauno “art deco“ besidominčius svečius pakvietėme į kartais nepastebimą, bet  itin unikalų Kauno modernizmo pavyzdį – Žydų sveikatos, higienos ir vaikų auginimo draugijos “Oze“ bei sporto klubo “Maccabi“ namus, suprojektuotus dar 1926 metais  architektų Krečmerio ir Šragenkės.

2018-04_SportoCentroSale

GK-Didzioji-201804-NerijusBabrauskas-plyteles.jpg

Pastatu dabar rūpinasi Kauno sporto sveikatos centro kolektyvas, čia galima išgirsti ir vietinių Kauno legendų (dabartinėje Kiniziterapijos salėje treniravosi Modestas Paulauskas). Šviečia restauruotos stogo lubos – langas, čia galima išvysti garsiąsias “nepragręžiamas“ šešiakampes plyteles, o rūsyje – tikrą prieškarinį SPA. Po atsilupusių sovietinių plytelių sluoksniu visgi išryškėja smetoniška “mėlynoji juostelė“.

DSC_1451

GK-Didzioji-201804-NerijusBabrauskas

Muzikiniame teatre mus pasitiko ypač plačiai jo istoriją žinanti šio teatro Reklamos ir informacijos skyriaus vadovė Lina Stankevičiūtė. Sužinojome apie teatro planus nusimesti sovietinį interjero kiautą, grįžti prie Dubeneckio ir Landsbergio – Žemkalnio laikų sprendimų foje. O tikrai ne kiekvienoje ekskursijoje gali pamatyti teatrą ir jo “art deco“ apdailą… iš orkestro duobės!

GK-Didzioji-201804-NerijusBabrauskas-CechasMuzikiniameTeatre

2018-04-rekvizitai.jpg

Kauno muzikinis teatras unikalus tuo, kad Landsbergiui – Žemkalniui pristačius atskirą fligelį, iki šiol dekoracijos ir kostiumai ruošiami, siuvami, derinami teatrinio gyvenimo pašonėje. Tik čia pamatysime ir dekoratyviuosius pastatymų palydovus – kostiumus. O kur dar paslaptingasis Kipro Petrausko kabinetas, į kurį pakliūti šįkart nepavyko. Muzikinis teatras, ypač kartu su ponia Lina – tiesiog neišsemiamas istorijų šaltinis!

DSC_1517.JPG

2014-08-Leliu.jpg

Įveikę Miesto sodą, šį kartą pasiovaikščiojimą baigiame Kauno Lelių teatre, pradžioje statytame kaip kino teatras “Odeon“, vėliau “Gloria“. Teatro viešųjų ryšių koordinatorė Kristina Baguckaitė pristatė pastato interjero sovietinių laikų estetiką ir dabartinius pertvarkymo planus. Apsilankėme ir Stasio ir Valerijos Ratkevičių muziejuje, kur galima atpažinti įvairių dešimtmečių lėlininkystės ir estetikų madas.

Leles-2018-04

Paskutinį gegužės penktadienį, 25 d. “Gražinkime Kauną“ pakvies vėl į ilgąją eskursiją, kurią pradedame 12,30 (pusę pirmos), be pretenzijų suspėti grįžti į darbą. Šį kartą mūsų akiratyje – Gražiausios Kauno durys (Centre ir Žaliakalnyje). Lauksime jūsų prisijungiant!

Už nuotraukas dėkojame Nerijui Babrauskui.

Penktadienio popietės – gilesniam Kauno “art deco“ interjerų pažinimui

“Gražinkime Kauną“ tęsia savo “didžiųjų pasivaikščiojimų“, skirtų žymiausiems Pirmosios Respublikos Kauno pastatų interjerams pažinti, ciklą. Kovo pabaigoje, arba – kaip juokavome “jau tikrai paskutinę žiemos dieną“ lankėme tiek ką tik Kauno muziejaus Prezidentūroje atidarytą parodą, tiek bene patį žymiausią Laikinosios sostinės “art deco“ pastatą – iš vidaus. 

DSC_0032

Istorinė Lietuvos Prezidentūra parodą “100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių (1918–1940 m.)“ atidarė tik vasario 16 d., o laikyti žada berods iki 2020 m.  Projekto vadovė Renata Mikalajūnaitė, kuratorės Dr. Ingrida Jakubavičienė, Justina Minelgaitė įdėjo daug pastangų parodyti pokyčių Pirmojoje Respublikoje universalumą – eksponatai apima politinius, diplomatinius, sporto, socialinius, netgi sakyčiau feministinius pasiekimus. Tai, kad parodos ambasadorius yra prof. dr. Liudas Mažylis prideda papildomos žaismės, pvz. veikia Agento Mažylio slaptųjų operacijų žaidimas,  šaunios edukacinės dėlionės skirtos net mažiausiems 3-7 metų vaikams.

DSC_0145

Ekskursiją dar įdomesne mums daro čia dirbantis ekskursijų vadovas ir edukatorius Gediminas Kasparavičius, iš kurio galima sužinoti ne tik apie buvusią Prezidentūros kambarių struktūrą ar tvarką, pagal kurią buvo lankomas prezidentas Smetona…

DSC_0025.JPG

…bet ir kvapą gniaužiančių istorijų apie tai, kaip Lietuvos krepšinio rinktinė savo 1937 metų apdovanojimą – dekoratyvinę lėkštę buvo palikusi viešbutyje Rygoje, ir latviai anaiptol ne su dideliu entuziazmu ją gražino susigriebusiems kaimynams…

DSC_0163

… nors kaimynų muziejai padėjo Prezidentūrai surengti parodą dabar. Bendrai paėmus, apsilankymas “100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ – tai ir įdomi estetikos pamoka, nes čia rasime galybę stilingo ir to meto skonį atitinkančių grafikos dizaino darbų, objektų, net žaislų. O garbingiausių įvykių šimtuke – ir Lietuvos dalyvavimas Paryžiaus 1937 metų parodoje, ir pirmosios “Čiurlionies“ galerijos atidarymas, ir netgi aštriai modernistinęs dailininkų grupės “ARS“ susibūrimas.

DSC_0181

Palikę svetingąją Prezidentūrą (išties – norisi parodą lankyti dar kartą, būtinai kitąkart įsitraukiant ir į dr. Mažylio firminius žaidimus), per J. Gruodžio ir Kęstučio gatves, aptardami ten stebimus modernizmo riboženklius, pereiname į Kauno įgulos Karininkų ramovę. Ten mus pasitinka visuomenės informavimo specialistas, atsargos majoras  Rimantas Žukas.

DSC_0374

Karininkų ramovė – tai ne tik iš Milano su daktaro laipsniu už diplominė darbą “Teatras“
grįžusio arch. Stasio Kudoko ir jam talkinusių konstruktorių kūrybinis triumfas. Tai ir didelė dalis pilietinės, patriotinės istorijos. Muziejuje ir kitur pastate matome nemažai eksponatų, kuriuos prieš sovietinę okupaciją darbuotojai išsinešiojo, o atgavus Nepriklausomybę gražino. Todėl ir trispalvė šildo sodriomis, autentiškomis spalvomis.

DSC_0371

Pastato interjeras – tai 1937 m. estetikos – europietiškas plastiškumas derinamas su tautinėmis, iš fokloro atėjusiomis formomis. Daugeliui pastato daiktų, kaip kad Birutiečių menėje buvusios dekoratyvinės kedutės, tinka gido pasiūlytas terminas – “augalinių formų art deco“.

DSC_0201

Iš tiesų, kiekviena detalytė, net kiekvienos grotelės ne tik ženklintos Kudoko simbolija – mūsiškė lelija (gal tik europietis pasakytų – “tulpe“), bet ir turi unikalią formą.

DSC_0202

Šiuose rūmuose stebina viskas. Okupanto batas tik išspyrė pagrindinę heraldiką, Ušinsko kurtus vitražus. Tačiau prieškarinis radiatorius – nepajudintas, šviečia net senelių kartos užrašas “ŠILTA / ŠALTA“.

DSC_0203

Stulbina ir tai, kaip išsaugotas ąžuolinis parketas. Kalbama, kad tarpukario Kaune aukščiausios kokybės parketą ženklino juodo ąžuolo juostelę, tai čia turime jas net dvi .

DSC_0387

Lietuviško interjero su ąžuolu triumfas – bendras architekto Jono Kovos – Kovalskio duetas su baldininko Jono Prapuolenio kūryba, papildytas autentiškais Rimšos medaliais.

DSC_0388

Karininkų ramovė dabar saugo fantastišką naujų laikų legendą – kaip kažkas laku ir dviem sluoksniais aliejinių dažų uždažė Vytauto seklyčioje ant medžio dailininko Jono Mackevičiaus tapytus paveikslus, ir taip juos išsaugojo šiuolaikiniam žiūrovui.

DSC_0213

Apsilankymas Karininkų ramovėje – tai ir galimybė prisėsti nepaisant savo masyvumo labai patogiuose šiauliečio Gerardo Bagdonavičiaus unikalaus tautinio stiliaus balduose, esančiose Prezidento menėje, Pirmojoje Respublikoje tarnavusioje ir diplomatiniams priėmimams.

DSC_0227

Studijuodami rūmų Didžiosios salės erdves, negalėjome nepasigerėti ir išsaugotu bei atkurtu “Osram“ firmos sprendimu – tai, ką galime pavadinti pirmąja “šviesos muzika“ Lietuvoje, nušvietusia salę tautinėmis spalvomis.

DSC_0414

Rūmų rusyje mūsų laukia dar daugiau siurprizų – firmos “AEG“ atstovai didžiuotųsi išsaugotais elektros prietaisais, jungikliais, autentiškai to meto telefonais. Čia galima sužinoti, ir apie pačias seniausias parketo “vaksavimo“ technologijas, pamatyti tam skirtą įrangą. Po žeme pasislėpusios, kadaise restorano virtuvei tarnavusios patalpos saugo daug žavingų netikėtumų. Aišku, netrukome rasti ir garsiąją “mėlyną juostelę“.

DSC_0409

Ekskursijoje įsitikinome – Ramovė tai ne tik didžiulė padėka Pirmosios Respublikos karininkijai, paminklas pastato kūrėjams ir įkvepėjams Dubeneckiui, Songailai, Kudokui, Krikščiukaičiui, Rozenbliumui, Kovai Kovalskiui. Tai ir unikaliai išsaugotas technikos, technologijos, estetikos paminklas. Pagaliau tai vieta – kur iš aukšto į aukštą tave vis dar perkels tas pats mechaninis liftas be jokių “euroremontų“, kaip ir prieš 80 metų.

Ar yra daugiau tokių vietų Kaune?

Apsilankymas Prezidentūroje ir Ramovėje įkvėpė – paskutinį balandžio penktadienį mūsų “didžiajame pasivaikščiojime“ lankysime net 4 dar gerai neaplankytus Kauno objektus. Lauksime ir jūsų!

Įkurta Kauno atkūros draugija

Vasario 20 dieną Kaune, vieno iš reikšmingiausio Pirmosios Respublikos pastatų – Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus salėje buvo pristatyta nauja įkurta asociacija – Kauno atkūros draugija.

Vidurdienį salėje susirinko kauniečių atstovais, kuriuos ir šiandien drąsiai galima pavadinti inteligentija.

20180220_123019

Prisistatymą visuomenei atidarė draugijos garbės pirmininkas kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius, kuris pristatė ir septynis asociacijos steigėjus, kurie savanoriškai ir be atlygio dirba organizacijoje.

steigejai be steigejo
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas pabrėžė, kad viena iš Kauno atkūros draugijos susibūrimo priežasčių – noras būti išgirstam ir pamatytam, kai priimami sprendimai dėl svarbiausių Kauno identitetui vietų, polilogo paieška.

Profesorius pabrėžė, kad draugija neatmeta galimybės kreiptis į visuomenę ir kviesti ją dalyvauti sutelktinio finansavimo projektuose, pavyzdžiui, dėl Kauno Centrinio pašto ar kitų svarbių miestui iniciatyvų.

Lietuvos mediatorių rūmų narė, asociacijos steigėja Vidmantė Bartašienė pristatė įkurtos Kauno atkūrimo draugijos įstatus, kuriuose įvardinti asociacijos veiklos tikslai:

o rūpinimasis kultūrinio paveldo ir kultūros vertybių išsaugojimu;
o kontaktų su istorinių pastatų savininkais užmezgimas ir pagalba jiems;
o organizacijų tinklo sukūrimas tvariai miesto plėtrai;
o naujų miesto patrauklumą aktyvuojančių procesų inicijavimas, dalyvavimas juose;
o modernizmo architektūros ir kultūros tyrinėjimas, propagavimas ir viešinimas;
o kultūrinis švietimas, pilietiškumo, patriotiškumo ugdymas.

Kauno atkūros draugijos vykdantysis pirmininkas, Kauno Art Deco galerijos direktorius Dainius Lanauskas akcentavo, kad nors šiuo metu ir matomas didelis susidomėjimas Kauno modernizmo architektūra iš visuomenės ir valdininkų pusės – bet vis tiek tenka konstatuoti, kad miesto centre stovi, nešildomi ir niekaip nereikalingi architektūriniai perlai.

“Šiai problemai spręsti draugija ir nori susodinti prie vieno stalo, pastatų valdytojus, ekonomistus, paveldosaugininkus, architektus. Ir ieškoti galimų sprendimų situacijai pakeisti“, – sakė naujos asociacijos vykdantysis vadovas Dainius Lanauskas

„Gražinkime Kauną“ valdybos narys, sociologas, gidas Jonas Oškinis kalbėjo apie į ateitį orientuotas Atkūros draugijos veiklos gaires – Kauno miesto turtinimas, gražesnės aplinkos kūrimas, žmonių bei idėjų įkvėpimas.

Vėliau pasisakiusi publika atkreipė dėmesį į nevyriausybinių organizacijų prevencinę rolę – raginti vengti vienodumo pertvarkant miesto dalis, reikalauti intelektualaus pagrįstumo, stabdyti didelę skubą ir populistinius motyvus kuriant miestą.

Naująją draugiją internete rasite – www.atkura.lt.

Aplankėme art deco Kauną ir Galaunių namus. Ir dar lankysime.

Sausio 13-oji buvo  išskirtinė diena, kai M. K. Čiurlionio muziejaus filialas, Galaunių namai (Vydūno al. 2) pirmą kartą ir šeštadienį atvėrė savo ir naujos parodos “Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose“ duris svečiams

Ta proga surengėme dvi ekskursijas, nes žinome, kad kauniečiai ir miesto svečiai dažnai būna ištroškę pamatyti daugiau, nei vienas, kad ir pats įdomiausias, objektas. Siekiame ir mūsų miesto vaizde parodyti Pirmosios Respublikos architektų, miestų planuotojų, amatų, taikomosios dailės ir kitų menų atstovų paliktus pėdsakus.

20180113_104800

Neslėpsime – ekskursiją “Kaunas – dizaino miestas“ pritaikėme iš Vilniaus greituoju (9:35) traukiniu atvykstantiems svečiams. Ji startavo… geležinkelio stoties perone.  Nuo pat pirmųjų žingsnių susipažinome su architektų Edmundo Emiljono ir Edmundo Alfonso Frykų “ikiartdekiniais“ projektais, kilome į Radijo kalną, kur susispietė Kudoko, Vizbaro, Elsbergo, Landsbergio – Žemkalnio, Funko (jis suprojektavo ir Galaunių namą) autorystės vilos, pasakojome apie Vaižganto gatvės, Perkūno alėjos “Raudonmedžio rojų“.

Sausio13

Kauno radiofono.jpg

Kauno radijo stoties pastatas Žaliakalnyje – dailus statinys, kurio pradžia – dar vokiečių okupacijos metais I pasauliniame kare, šiuo metu nėra laisvai prieinamas. Tačiau pasigrožėjome nuotraukomis iš Pirmosios Respublikos Kauno radijo stoties darbo laikų, o taip pat prisiminėme, kad neramiomis dienomis po Sausio 13-osios čia taip pat prie laužų rinkosi savo radijo transliacijas apsaugoti norėję kauniečiai.

Galauniu Namuose 2018 01 13 City Walk.JPG

Pasivaikščiojimas prieš lankant parodą praturtina galimybes pažinti Kauną – kalbame apie tarpukario architektūros siluetus, stebime ant pastatų esančias dekoratyvias detales, mažosios architektūros formas. Tai – ir proga papasakoti ir apie carinius, ir apie šiuolaikinius pastatus.

Galauniu Namuose 2018 01 13 bendras vaizdas..JPG

Galauniu Namuose 2018 01 13 pasakoja

Galaunių namai parodos “Kasdienybės geometrija“ metu unikalūs ne tik pačių šeimininkų – muziejininko Pauliaus ir artistės Adelės surinktais baldais. Dabar čia svečiuojasi birštoniečio Gintauto Mekionio baldų kolekcija, naujomis spalvomis sušvito iš M. K. Čiurlionio muziejaus fondų šviesą išvydę Sklėriaus, Galdiko, Ušinsko paveikslai, gausu ir grafikos darbų, mažų mielų “artdekinių“ detalių iš kauniečių butų.

WP_20180108_12_00_02_Pro

WP_20180108_11_58_58_Pro

Antrajame pastato aukšte veikia ir ekspozicija, glaudžiai susijusi su Vasario 16-ąja, tai jauniausio Signataro, diplomato, kultūros veikėjo Kazio Bizausko memorialinis kambarys. Čia galime pamatyti ne tik sovietų 1941 m. sušaudyto visuomenininko gyvenimo kelią, bet irišvysti, su kokia apranga Bizauskas ir Bizauskienė 30-taisiais vyko prisistatyti, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos karaliui.

Galaunių namai dabar kelias vasario savaites tvarkys reprezentacinę laiptinę ir kurį laiką, o mes ta proga sausio 26 d., penktadienį 12,30 val. rengiame net 3 val. penktadienio ekskursiją, kurios metu aplankysime “iš vidaus“ ne tik Galaunių rūmus, bet ir buv. Pramonės ir prekybos rūmus, Žemės ūkio rūmus, Ateitininkų rūmus, Karininkų ramovę (1 val. programa) ir kino teatrą “Romuva“, visur jus lydės pasakojimas apie to meto stilių ir jo kūrėjus.

Ekskursijos kaina – 5 eur, tačiau jums nereiks mokėti už bilietą į A. ir P. Galaunių namus bei Karininkų Ramovę bei pasakojimą juose. Visi norime jaustis patogiai ir neturėti siurprizų, tad kviečiame į ekskursiją būtinai užsiregistruoti info@grazinkimekauna.lt ir ketvirtadienį sulaukti patvirtinimo su nurodyta pradžios vieta. Jei norite pasiteirauti, skambinkite 8 611 43302.

Lauksime penktadieninėje didžiojoje pažintyje su Pirmosios Respublikos stiliumi ir skoniu!

P.S. Už nuotraukas labai dėkojame ekskursantams Justui ir Mindaugui!