Radijo kalnas

Šeši gražiausi Radijo kalno grožiai

Prieš šešis metus susibūrusi idealistinė viešoji įstaiga „Gražinkime Kauną“ pasirinko pačias įvairiausias veiklos sritis – tai ir parodų organizavimas, ir pasaulinės „Art Deco“ bendrijų asociacijos tuometinio lyderio Jeff Loundy vizito Kaune inicijavimas, ir praktinę medžio restauraciją skatinanti veikla.


Tačiau dar dažniau „Gražinkime Kauną“ kvietė kauniečius ir miesto svečius į ekskursijas, kurių tikslas – atpažinti kaimynystėje esančius gražiausius pastatus, susipažinti su juos sukūrusiais architektais ir dailininkais, sužinoti su apie juose gyvenusiais žymiais žmonėmis, kultūros veikėjais, ar tiesiog nuostabiais kaimynais.


Pirmoji tokia „Gražinkime Kauną“ ekskursija įvyko prieš šešis metus Žaliakalnyje, taip vadiname Radijo kalno rajone. Todėl šiandien mes, labiausiai patyrę šios vietos gidai, norime pristatyti šešias įdomiausias šio Kauno rajono vietas. Dar daugiau jų sužinoti ir pamatyti galite… mūsų ekskursijos po šią Kauno dalį metu. Taigi, pradedame…

6. STASIO KUDOKO VILA (LAIPTAI Į RADIJO KALNĄ, DAB. V. MYKOLAIČIO PUTINO GATVĖS – BUV. ALTŲ – TĘSINYS)

XX a. 3 dešimtmetį, įtvirtinus Lietuvos nepriklausomybę, Kauno miestas pradėjo plėstis nuo cariniu laiku suplanuoto Naujamiesčio link Žaliakalnio šlaitų. Viršuje susiformavo naujos Vaižganto (po rašytojo mirties) ir Perkūno alėjos gatvės. Tačiau nedaugelis kauniečių išdrįso statyti savo pastatus šlaito viduryje (kaip Los Andželo Bevelri Hilse). Vienas iš tokių buvo sau ir savo šeimai vilą pasistatęs architektūros mokslų daktaras Stasys Kudokas (1898 – 1988), mokslus baigęs Romoje ir Milane. Ją ir šiandien puošia ne tik Broniaus Pundziaus skulptūra „Motinystė“, bet ir fantastiški architektūros sprendimai (garažas 3-ame aukšte). “Gražinkime Kauną“ kiekvieną rugsėjį pamini dr. arch. Kudoko jubiliejų. Galbūt ateis diena kai dr. arch. Kudoko vardu vadinsis ir laiptai, kur jis ir gyveno.


Be jo, kylant į Radijo kalną, pažymėtinos puikiai reljefą išnaudojusios arch. Arno Funko vilos – Užsienio reikalų departamento direktorius Juozo Norkaičio bei Finansų ministerijos Valtybės kontrolės departamento bendrosios revizijos departamento direktoriaus Stasio Stašio namai. Toje pačioje gatvėje verta pažymėti ir Trakų 27 d. įsikūrusia vilą kuri gal ir visame mieste artimiausia vokiškam Bauhausui ar funkcionalizmui privačioje statyboje.

5. VILA “EGLUTĖ“, VAIŽGANTO g. 25

Bronislavos ir Petro Klimų vila „Eglutė“, skurta 1929 metais – viena iš vietos legendų, skirta XX a. Lietuvos atgimimo ir literatūros legendai Juozui Tumui – Vaižgantui karšinti. Jis svajojo čia parašyti memuarus. Deja, dėka Vizbaro suorganizuotos pavasariškai – žiemiškos iškilos rašytojas peršalo, ir 1933 m. čia buvo… pašarvotas.

Vaižganto laidotuvių nuotrauka iš Kupiškio muziejaus archyvų


VšĮ „Gražinkime Kauną“ aktyviai dalyvavo, kad šiam pastatui būtų suteiktas kad ir vietinės reikšmės kultūros paveldo statusas. Tikimės, kad jis bus atvertas visuomenei, kad dar daugiau būtų sužinota apie pirmuosius Radijo kalno naujakurius – Vaižgantą, signatarą Klimą, vėliau – ir Švedijos konsulatą.

4. SUGIHAROS NAMAI, VAIŽGANTO G. 30

Viešosios įstaigos „Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ (įsteigtas 1999 m.) muziejus – tai ne tik vienas iš stipriausių privačių muziejų Lietuvoje, kurį kasmet aplankydavo tūkstančiai lankytojų iš Japonijos, Izraelio ir kitų antifašistinių šalių. Jis pasakoja nuostabią istoriją apie tai, kaip Japonijos buvimo „Šiaurės Kasablankoje“, t.y. Kaune 1939 – 1940 m. japonų konsulo Čijūnės Sugiharos dėka nuo tikros mirties buvo išgelbėta tūkstančiai žydų iš Šiaurės Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių.

Pedagogas ir architektas Juozas Milvydas

Mes, Kauno gidai, prisimename ir labai gabų pačio pastato architektą Juozą Milvydą (1914 – 1941), kuriam likimas ir atsitiktinė kulka Birželio sukilimo metu atskaičiavo ne daugiau, nei kitam to laiko herojui Vytautui Mačerniui.

5. PURICKIO NAMAI, VAIŽGANTO G. 13

Daugelį gražių šio Kauno vilų rajono namų tenka pažinti iš išorės, bet norėtųsi primti ir vieną iš pastatų, žavėjusių šį Kauno rajoną ir iš vidaus. Tai Vaižganto gatvėje 1930 metais pastatydintas diplomato, žurnalisto, karštą gyvenimą mėgusio publicisto dr. Juozo Purickio namas, kurį suprojektavo Baltarusijos liaudies respublikos veikėjas ir trispalvės vėliavos kūrėjas Klaudijus Dušauskas – Duž.


Karščiausius vakarėlius čia rengė garsus rinkodarininkas, Fordo sūnaus bendramokslis Vytautas Andrius Graičiūnas ir jo žmona aktorė bei režisierė Unė Babickaitė-Graičiūnienė, (better known as Une Baye čia gyveno pats Vincas Mykolaitis Putinas su pačia Salomėja Nerimi, čia kūrė didžiausias Kauno „art deco“ genijus profesorius Tadas Lomsargis… Visko net neišpasakosi.

Unė Babickaitė (Baye) kaunietiškoje kompanijoje 1936h., LTMKM archyvai


GARBINGI PAMINĖJIMAI (HONORABLE MENTIONS)

Mūsų šešetukas neleidžia paminėti visų šiame Radijo kalno rajone išsiskiriančių pastatų, menančių žymius architektus, menininkus, kultūros veikėjus. Pavyzdžiui, panašiai, kaip Purickio namai, istorine verte ir dar geriau išsaugotu interjeru pasižymi Julijos Jablonskytės-Petkevičienės namai, esantys Perkūno al. Savo architektūra žavi ir Felikso Bielinskio, Kudoko mokinio ir vieno iš „modernistiškiausių“ Kauno pokario architektų vila, įsikūrusi taip pat Vaižganto gatvėje.


Radijo stoties rajonas taip pat išsiskiria unikaliu M. K. Čiurlionio lietuvių dailės muziejaus filialu – scenografo Liudo Truikio ir aktorės Marijonos Rakauskaitės namais-muziejumi, įsikūrusiu Edmundo Fryko gatvėje. Šio garsaus tarpukario Kauno kūrėjo (greičiausiai, lenko) vardu pavadinta ne tik buvusi Lermontovo gatvė, bet ir šeimos dvarelis bei laiptai, vedantys į Bažnyčios gatvę.

Kauno technikos kolegijos, padėjusios atstatyti kryžių, nuotrauka

Radijo kalno pakriaušėje – ir gūdžius pokario metus menantis kryžius, primenantis iš Kauno geležinkelio stoties pokario metais vykdytus trėmimus. Metalinį tremtinių kryžių pagamino kalvis Zenonas Baranauskas.


Viena iš įdomiausių rajono įžymybių – tai ir šių laikų istorija, namas, kuriame gyveno žymus krepšininkas, Kauno garbės pilietis Arvydas Sabonis su šeima. Bet tai… jau kitos „Gražinkime Kauną“ ekskursijų serijos, skirtos Laikinosios sostinės sportui ir krepšiniui, dalis.

6. SVARBIAUSIAS OBJEKTAS – PIRMASIS KAUNO RADIOFONAS – RADIJO STOTIS

Radijo kalno titulas šiai Žaliakalnio daliai suteikta ne atsitiktinai. Būtent iš čia, ant kalno kadaise skirtam cariniam kibirkštiniam telegrafui, savo transliacijas 1926 m. birželį pradėjo Lietuvos radijas. Jau netrukus bus šimtmetis kai iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai: „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“. Iš čia iš pradžių buvo transliuojama muzika, žinios, vėliau transliacijos nusikėlė į Laisvės alėją.

Radijo kalnas
Radijo kalnas


Nepaisant to, visai Lietuvai ir pasauliui ir toliau tarnavo būtent šioje Žaliakalnio dalyje įrengti ant dviejų 150 metrų aukščio stulpų įrengti 1961 metro banga (153 kHz) dirbantys siųstuvai. Tai – ir modernizmo stiliaus paminklas, ir savotiškas „tribute“ to meto Lietuvos technologinei ir kultūrinei pažangai. Tiesa, JAV konsultas Robertas Heingartneris skundėsi, kad kol nuo Žaliojo kalno „kalė“ Lietuvos radijo transliacija, ji užgoždavo viską, ir jis negalėjo klausytis operų iš Vienos…

Štai kaip atrodė LRT prieš beveik 100 metų


Tačiau nepraėjo nei keletas metų, ir sumanūs lietuviai pradėjo savo operų tiesiogines transliacijas iš Valstybės teatro. Bet tai, kaip sakoma, jau šiek tiek kita istorija….


Dar daugiau apie Radijo kalno bokštus, jų legendas ir tarpukariu sužinosite, prisijungę prie mūsų ekskursijos 2021 metų birželio 26-ąją, šeštadienį. Ją tradiciškai pradėsime nuo Kauno Soboro (iš Laisvės al. pusės) 12,30 val. (arba, pusę pirmos). Dėl ekskursijos tematinio pakartojimo kreipkitės – grazinkimekauna@gmail.com.

Ekskursijose prisimintas architektas Edmundas Alfonsas Frykas

2020 metų kovą vykusių ekskursijų cikle, skirtame vienam iš žymiausių XX a. 3-4 deš. architektų, Kaune ir gimusiam bei baigusiam gimnaziją – Edmundui Alfonsui Frykui (1876 – 1944) “Gražinkime Kauną svečiai iš vidaus lankėsi ir keliuose rečiau matomuose mūsų miesto pastatuose.

Mūsų puslapyje jau apžvelgėme vizitą į Edmundo Fryko, kaip spėjama, kartu su A. Mickevičiaus gimnazijos mokytoju Stanislovu Kymantu, suprojektuotą dabartinės Dariaus ir Girėno gimnazijos pastatą Vytauto prospekte.

Taip Adomo Mickevičiaus vardo gimnazija atrodė tik ją suprojektavus

Iš vidaus mums pavyko pamatyti ir architekto suprojektuotus studentų korporacijos “Neo Lituania“ rūmus šalia Vytauto parko – dabar čia veikia Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai. Sunku patikėti, bet 1928 metais, kai pastatas buvo suprojektuotas Edmundo Fryko, tai buvo viena iš erdviausių, iškilmingiausių miesto reprezentacinių salių.

Iš vidaus pastate galima pamatyti pavyzdinę salę, ir net pakliūti ant stogo

Dar kitą dieną pavyko apsilankyti viename iš puošniausių Fryko projektuotų pastatų – Kauno lenkų smulkaus kredito draugijos rūmų arba kaip kauniečiai trumpindavo Lenkų banko pastatą Donelaičio gatvėje. Dabar čia taip pat įsikūrusi maloniai mūsų ekskursiją “Kaunas. Iš vidaus“ priėmęs Medicinos banko Kauno skyrius.

Įspūdingos “Frykokos“ formos atsiveria pastato laiptinėję

Pasibaigus vizitui, pasinaudojome svetingumu ir apsilankėme grandioziškiausiame Kauno pastate, projektuotame Edmundo Fryko, kur jo laikais planuota Teisingumo ministerija ir Teisingumo rūmai, kurį laiką veikė net Lietuvos IV Seimas, o dabar visas patalpas iki pat žavingos palėpės išnaudoja Kauno Filharmonija.

Pastatas iki pat XX a. 7 deš. išlaikė Fryko laikais darytą užrašą „JUSTITIA EST FUNDAMENTUM REGNORUM“ („Teisingumas yra valstybių pagrindas“), tai matosi S. Lukošiaus 1962 metų nuotraukoje, kuri saugoma Kauno miesto muziejuje

Edmundo Fryko projektus šiuo metu lankome ir virtualių “Gražinkime Kauną“ ekskursijų metu, kur pasakojome apie jo pramoninkui S. Gudinskui suprojektuotą “art deco“ stiliaus pastatą Mickevičiaus g. ar Kauno miesto savivaldybės Ugniagesių rūmus (dabar juose veikia Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba) Nemuno gatvėje.

Startavo naujas ekskursijų ciklas “Kaunas. Iš vidaus“.

Vieno gruodžio pirmadienio popietę „Gražinkime Kauną“ komanda ir gidas Deimantas Ramanauskas pakvietė į pirmą ciklo „Kaunas. Iš vidaus“ ekskursiją. Kauniečiai ir miesto svečiai paskatinti giliau susipažinti su vienu iš pagrindinių Kauno simbolių – Šv. Arkangelo Mykolo (įgulos) bažnyčia arba kitaip – Soboru.

“Soboras – – nors yra giliai įsismelkęs į dažno kauniečio atmintį, kaip tam tikra atminties vieta, kurioje jie buvo krikštyti, žiūrėjo vitražus ar tiesiog ateidavo prie jo pasėdėti, bet istorinių ar meninių žinių apie jį stokojama“, – apie savo idėją ciklo pradžiai pasiūlyti būtent Įgulos bažnyčią sako gidas Deimantas Ramanauskas.

DSC_0005
Daugelis “Gražinkime Kauną“ ekskursijų prasideda prie Soboro (Įgulos bažnyčios) iš Laisvės alėjos pusės… tačiau šį kartą grupė pasuko ne į miestą, o į pastato vidų

Ekskursija prasidėjo pirmą valandą –  iš karto po pietinių pamaldų. Dalyvių susirinko kelios dešimtys – tai parodo, kad tokios ekskursijos įdomios net ir darbo dienos metu. Šviečiant žiemiškiems saulės spinduliams ir būdami prie Soboro pagrindinio įėjimo ekskursantai buvo supažindinti su XIX a. Kaunu, Tvirtovės statybomis ir Soboro atsiradimu. Po įžangos ekskursantai buvo pakviesti užeiti į pastato vidų. Viduje lankytojai ne tik detaliau susipažino su pastato atsiradimu, statybomis, architektūrinėmis ir tapybos detalėmis, bet ir gido pasakojimo dėka galėjo nusikelti į XIX a. pabaigos  – XX a. pradžios laikus.

Kauno Soboras buvo pradėtas statyti dar 1891 m., kaip vienas iš esminių Kauno Tvirtovės objektų. Statybos vyko pagal karo inžinieriaus, papulkininkio Konstantino Limarenkos parengtą projektą, kuriame atsispindėjo neobizantinis, Rusijos imperijos vakariniams pakraščiams labiau būdingas religinių pastatų stilius. Iki 1915 m. Soboras buvo ne tik religinis, bet ir vienas iš pagrindinių Kauno miesto reprezentacinių objektų, kuriame vykdavo stačiatikių pamaldos, prasidėdavo kariniai paradai ir eisenos. Pirmojo pasaulinio karo metu, Lietuvos teritoriją okupavus Vokietijos imperijai Soboras buvo išplėštas, o po kurio laiko ir uždarytas.

1919 metais atkuriant Nepriklausomą Lietuvą Soboras perduotas katalikų bažnyčiai. Pirmuoju jo klebonu buvo paskirtas Antanas Palubinskas, o 1929 m. klebonu tapo Vasario 16 –osios Nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas. Vadovaujant  V. Mironui buvo atlikta viena iš didžiausių Soboro rekonstrukcijų, kuriai vadovavo ne tik minėtas signataras, bet ir garsus to meto menininkas Vladas Didžiokas, kuris su mokiniai eksterjere nutapė ne vieną darbą.

DSC_0042
Vladas Didžiokas XX a. 4 dešimtmetyje pertapė pastato apsidę

Religinę funkciją pastatas išlaikė iki pat 1962 m., kuomet LTSR Ministrų tarybos paliepimu buvo uždarytas. 1965 m.  Sobore buvo įrengta M. K. Čiurlionio muziejaus Skulptūros ir vitražo galerija. 1991 metų kovo 28 d. pastatas grąžintas Kauno arkivyskupijos kurijai ir nuo tada tarnauja tikinčiųjų reikalams. 

“Gražinkime Kauną“ šia ekskursija pradėjo naują, šaltajam metų laikotarpiui skirtą ekskursijų ciklą, kai ir darbo metu, ir šeštadieniais bus lankomi ryškiausi Kauno architektūroje ir istorijoje pastatai. Tikslų tvarkaraštį ir kitas naujienas galite sekti “Gražinkime Kauną“ “Facebook“ puslapyje.

Durys atvertos, prieš akis – naujos durys

Gražią birželio popietę “Gražinkime Kauną“ draugai, Kauno durų koalicijos atstovai, V. Putvinskio gatvės bendruomenės nariai rinkosi prie 32-ojo namo, kur buvo pirmą kartą visuomenei atvertos restauruotos autentiškos architekto Broniaus Elsbergo suprojektuotos durys. 

Šių durų restauracijos jau ilgą laiką siekėme, nes jos yra įsikūrusios ypač įspūdingame Kauno name, pastatytame 1938 metais, ir priklausiusiame aukštam karininkui, o taip pat pat prekių gabenimo geležinkeliu įmonės “Skuba“ vadovui Algirdui Sliesoraičiui.  Elsbergas 1938 metais net buvo premijuotas už išskirtinį architektūrinį projektą.

Gražiausius architektūros kūrinius tada vadino "Premijuota statyba".
Gražiausius architektūros kūrinius tada vadino “Premijuota statyba“.

Buvęs Putvinskio 14c pastatas šiandien - Putvinskio g. 32.
Buvęs Putvinskio 14c pastatas šiandien – Putvinskio g. 32.

Pastate unikaliai išliko arch. Broniaus Elsbergo "autografas".
Pastate unikaliai išliko arch. Broniaus Elsbergo “autografas“.

Tarpininkaujant “Kaunas 2022“ programai “Modernizmas ateičiai“, Putvinskio g. 32 kieme įsikūrė palapinė, kurioje darbuotis pradėjo  meistro Kęstučio Cikano (UAB “Mokmedis“) vadovaujama medžio meistrų komanda, duris išėmusi iš vyrių.

Durų restauracija – tai tarsi detektyvas, ir šį kartą meistrams teko atskleisti keletą paslapčių. Viena iš jų – tikroji durų spalva, kuri slėpėsi po sunkiu tamsiu sovietiniu uždažymu. Po senųjų durų išorinės pusės skarda slėpėsi Pirmosios Respublikos laikų lakas. Buvo galima nustatyti autentišką, saulės nepaliestą medžiagą ir jos spalvą.

Kalbėjo Žilvinas Rinkšelis ("Modernizmas ateičiai"), Dainius Lanauskas ("Gražinkime Kauną") ...
Kalbėjo Žilvinas Rinkšelis (“Modernizmas ateičiai“), Dainius Lanauskas (“Gražinkime Kauną“) …

...ypač daug ką papasakoti turėjo medžio meistras Kęstutis Cikanas ("Mokmedis")
…ypač daug ką papasakoti turėjo medžio meistras Kęstutis Cikanas (“Mokmedis“)

Atidaryme dalyvavo ir ekskursijos "Gražiausios Kauno durys" autorius Jonas Oškinis.
Atidaryme dalyvavo ir ekskursijos “Gražiausios Kauno durys“ autorius Jonas Oškinis.

Daugeliui turbūt kilo klausimas – o kas šių darbų “sponsorius“. Iš tikrųjų, prisidėjo ir dar pernai burtos Kauno durų koalicijos aukotojai, ir “Kaunas 2022“ programa “Modernizmas ateičiai“ (tarpininkavusi ir įrengiant meistrų palapinę Putvinskio g. kieme) ir architekto Vaido Zabulionio paraginta namo gyventojų bendruomenė.

Ir štai lemtinga akimirka - restauruotos durys išvysta dienos šviesą.
Ir štai lemtinga akimirka – restauruotos durys išvysta dienos šviesą.

Pirmoji pro duris išdrįso žengti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kuratorė Andrijana Filinaitė.
Pirmoji pro duris išdrįso žengti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kuratorė Andrijana Filinaitė.

Atvėrus pastato duris, atsiskleidžia ne tik ir pasiektas kelias, bet ir ateities perspektyvos – pavyzdžiui, restauracijos lauktų ir žavingos Pirmosios Respublikos laikų pašto dežutės. Galbūt kažkada viršį durų sušvis ir netarybinis šviestuvas, galbūt bus nuvalyti grafičiai. Juk durų restauracija – tai paskatinimas gyventojams rūpintis viso pastato estetika.

Dizainerio Vaido ir namo gyventojų dovana meistrams - ir šakotis
Dizainerio Vaido ir namo gyventojų dovana meistrams – ir šakotis

Išsiskirsčius žiūrovams, medžio meistrai pasuko keliu Žaliakalnio šlaito link...
Išsiskirsčius žiūrovams, medžio meistrai pasuko keliu Žaliakalnio šlaito link…

Viena iš geriausių atidarymo metu išgirstų naujienų – renovacijos darbų metu į Kęstučio Cikano vadovaujamą meistrų komandą jau kreipėsi ir kito namo atstovai, prašydami apžiūrėti bei prisidėti ir prie jų namo renovacijos. Džiugu, kad žinia apie galimybę kokybiškai atkurti duris sklinda tarp bendruomenės gyventojų.

Durys Aušros laiptų skersgatvyje išsiskiria kitokiu raštu
Durys Aušros laiptų skersgatvyje išsiskiria kitokiu raštu

Ties jomis iš karto užsimezgė medžio meistrų diskusija
Ties jomis iš karto užsimezgė medžio meistrų diskusija

Kiekviename objekte atsiskleidžia jo išsaugojimo klausimų “puokštė“ – vienur būna išlikusi originali durų rankena, kitur – ne; vienur būna išsilaikęs stiklas, kitur – jis išdužęs… Pirmosios Respublikos spynos, kaip taisyklė, nepasiekia mūsų laikų.

Nuostabu, kad šiame name išliko ir vidinės durys laiptinėje
Nuostabu, kad šiame name išliko ir vidinės durys laiptinėje

Skubama šiuolaikinėmis priemonėmis užfiksuoti jų būklę
Skubama šiuolaikinėmis priemonėmis užfiksuoti jų būklę

Dėmesio lauks ir išlikusios prieškarinės pašto dėžutės.
Dėmesio lauks ir išlikusios prieškarinės pašto dėžutės.

Intensyvios dienos pabaigoje vienoje iš V. Putvinskio g. kavinių įvyko ir aptarimas – ką dar galima būtų padaryti, kad Kaune būtų išsaugomos autentiškos durys ir kitos mažosios architektūros formos. Kalbėta apie poreikį jų restauraciją įtraukti į miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo iš biudžeto lėšų programą, kalbėta ir apie sutelktinio finansavimo galimybes. Nuskambėjo ir pasiūlymas Estijos pavyzdžiu kurti bendruomeninį medžio restauracijos, renovacijos centrą.

Nagrinėti įvairūs keliai skatinti kauniečius išsaugoti autentiką.
Nagrinėti įvairūs keliai skatinti kauniečius išsaugoti autentiką.

Sekantis bendruomeninis, šviečiamasis Kauno durų koalicijos susitikimas planuojamas rugpjūčio 20-ąją, per architekto, durų menininko Broniaus Elsbergo gimtadienį!