Kovą iš naujo startavo ekskursijų ciklas “Kaunas. Iš vidaus.“

2022-ųjų kovo mėnesį “Gražinkime Kauną“ pakvietė miestiečius į atnaujintą ekskursijų ciklą “Kaunas. Iš vidaus“, kurio metu susipažįstame su žymių Laikinosios Sostinės pastatų architektūra, interjeru, menu, istorija ir šiandiena. Einamieji metai paskelbti Lietuvos universitetų metais, tad ekskursijų objektais tapo istoriniai prieš 100 metų Kaune įsteigto Lietuvos universiteto ar dabartinių miesto aukštųjų mokyklų pastatai.

Ciklo preliudija tapo Vasario 16-osios proga surengta viešnagė dabartiniame Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete. Juk būtent čia lygiai prieš 100 metų buvo priimtas pirmasis Lietuvos universiteto statutas.

Pastatą dar 1914 metais kaip Komercijos mokyklą suprojektavo inž. Aleksiejus Skrynikovas.

Universiteto auloje gidė Marija Oniščik pristatė pastato (kuriame įsikūrė carinė Komercijos mokykla, o 1921 m. – ir Aukštieji kursai) istoriją, čia dirbusius fakultetus, jo profesūrą. Pirmuosius penkerius Lietuvos universiteto veiklos metus šie rūmai buvo pagrindinis jo pastatas. Ekskursantai turėjo progos apžiūrėti ir jo vitražus, unikalias architektūros detales.

Atėjus kovui, “Gražinkime Kauną“ ekskursiją priėmė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultetas, taip pat Lietuvos universiteto tradicijų tęsėjas. Jo neoklasicistinius neseniai renovuotus rūmus Mickevičiaus gatvėje suprojektavo viena ryškiausių Pirmosios Respublikos architektūros žvaigždžių Vladimiras Dubeneckis. Sužinojome daug pastato paslapčių, tame tarpe apie tai, kur pokario metais buvo slepiami transantlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno kūnai.

Viena iš ryškiausių buv. VDU Medicinos fakulteto scenų – Vlado Lašo vardo auditorija

Vizito metu ekskursantai turėjo progą pasigrožėti ir gretimu, su rūmais sujungtu ir LSMU taip pat tarnaujančius pastatu. Buvusią Valstybės draudimo įstaigą 1932 metais suprojektavo arch. Aleksandras Gordevičius, jo fasadą puošia garsaus skulptoriaus Juozo Zikaro bareljefai.

Lietuvos universitetui tarnavo ir rūmai Donelaičio gatvėje, kuriuose dabar įsikūrę Kauno Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, o kadaise – Kauno tvirtovės administracinių pastatų komplekso Inžinierių valdybos rūmai. Gidė Marija atkreipė dėmesį į dar nuo Gubernijos laikų išlikusią laiptinę ir papasakojo, kaip studentai auditorijas dalinosi… su tuometine Vidaus reikalų ministerija.

Rūmuose – ir technikos paveldo paminklas, autentiška prof. K. Vasiliausko Medžiagų atsparumo laboratorija

Netrukus persikėlėme į kitą gatvės pusę, ir pamatėme buvusius Didžiuosius Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto rūmus, kurie buvo pastatyti kaip Valstybės spaustuvė. Ekskursijos dalyviai sužinojo, kad čia veikė  Matematikos – gamtos, Humanitarinių mokslų ir Teologijos – filosofijos fakultetai, vietą rado ir tuometė Švietimo ministerija. Šiandien aukštojo mokslo tradicijas tęsia KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas bei šlovingą savo įkūrėją prof. Vaclovą Biržišką menanti biblioteka.

Šeštadienio dieną ekskursijų dalyviai turėjo progą pirmą kartą apsilankyti ir dar viename architekto Vytauto Landsbergio Žemkalnio prieškario metais projektuotame pastate. Šioje privačioje viloje yra rezidavęs Prancūzijos pasiuntinys, o dabar renovuotame pastate įsikūrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Emanuelio Levino centras.

Pastate – polichrominių tyrimų pagalba atkurtas dekoras, ir prie jo priderintos modernios užuolaidos

Gidas Jonas Oškinis pirmąkart čia viešintiems kauniečiams pristatė Kaune gimusio Emanuelio Levino asmenybę, o taip pat pačio pastato istoriją, šeimininkus, architektūrą ir jame eksponuojamą meno kolekciją (nuo Kazimiero Alchimavičiaus ir Prano Domšaičio per Vytauto Kasiulio ir Kazio Varnelio iki Pauliaus Juškos drobių).

Dėmesio! Ciklas “Kaunas. Iš vidaus.“ šiemet dar nesibaigė! Balandžio mėnesį toliau jums patogiai lankome įvairių Kauno aukštųjų mokyklų pastatus ne vien miesto Centre ar Naujamiestyje. Sekite pranešimus “Gražinkime Kauną“ Facebook puslapyje!

Šeši įdomiausi nežinomi (arba mažiau žinomi) Kauno modernizmo architektai (I dalis)

Jau šeštus metus veikianti organizacija „Gražinkime Kauną“ savo rengiamų ekskursijų, kitų renginių (vienas iš tokų – jau artėjanti, tradiciškai rugsėjo pabaigoje rengiama – dr. arch. Stasio Kudoko savaitė) metu pristato XX a. Kauno estetinį vaizdą formavusius architektus.  Tarp jų – daug žinomų vardų – Vladimiras Dubeneckis, Mykolas Songaila, Vytautas Landsbergis Žemkalnis, Karolis Reisonas, Arno Funkas. Tačiau šiandien – ir visada “Gražinkime Kauną“ ekskursijose – mūsų gidai atskleidžia pirmą trejetą daug mažiau žinomų modernistų pavardžių, kurių „perliukai“ taip pat puošia ir šiandienos Kauną.

Kazys Sienkevičius (1894- mirties metai nežinomi)

Kazys Sienkevičius – inžinierius, baigęs inžinerijos mokslus Vakarų Europoje, prisidėjęs prie tarpukario modernizmo pastatų kūrimo. Kaune sukūręs per 68 projektus, bet dar iki galo nėra visi atrasti. Kūrė funkcionalizmo architektūros stiliumi, priklausė funkcionalistų architektų kartai. Prisidėjo didžiausio statybų bumo tarpukario laikotarpyje, ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose.

Sienkevičiaus projektuotas privatus namas Vaistinės skersgatvyje.

Sienkevičius labiausiai pasireiškė privačių medinių ir mūrinių namų projektuose, bei keliuose visuomeninės paskirties pastatuose: kino teatras, ligoninė-sanatorija tuometiniame Kauno priemestyje. Kaune yra išlikusių daug K. Sienkevičiaus suprojektuotų pastatų. Vieną Naujamiesčio gatvę galėtume pavadinti jo vardu, nes beveik visi pastatai toje gatvėje sukurti šio inžinieriaus. Gaila, bet dar nėra žinoma ar šis gabus inžinierius emigravo karo metu, ar pasiliko Lietuvoje…

RYTIS ROMANAS STEIKŪNAS (1888 – mirties metai nežinomi)

Rytis Romanas Steikūnas – inžinierius architektas, priklausęs istorizmo architektūros krypties architektų kartai. Mėgo naudoti savo kūryboje romaninius bruožus. Mokslus baigė carinės Rusijos valdomame Rygos politechnikos institute. Šis architektas buvo dirbęs ir Kaukazo srities šalyse, ir ne tik kaip architektas. Pasižymėjo tokiose srityse kaip lietuviškų įstaigų steigime, atstovaudavo užsienio šalyse Lietuvos Respublikos interesus, dirbo su karo inžineriniais objektais.

Žavi Marijonų kongregacijos biblioteka, Juozo Gruodžio gatvėje Kaune

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę grįžta į Lietuvą padėti statytis ir kilti savo šaliai. Septyniolika savo gyvenimo metų atiduoda kurdamas statybos projektus. Pasižymėjęs kaip ligoninių, gydymo įstaigų kurortinių pastatų projektuotojas. Taip pat nemažai prisidėjo ir privačių medinių ir mūrinių namų kūrimo. Padėjo atstatyti nemažai po I pasaulinio karo sugriautų ar likusių neįgyvendintų bažnyčių. Ypač bendradarbiavo su katalikiškomis organizacijomis, padėjo joms įgyvendinti projektus.

Įspūdinga Steikūno projektuota Raudonojo Kryžiaus ligoninė Klaipėdoje, dab. S. Neries gatvėje

Dirbo kartu su žymiais tarpukario architektais ir inžinieriais, tokiais kaip inž. Aleksandras Gordevičius (Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra), Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (Vokiečių aukštesniosios realinės gimnazijos rekonstrukcija Kaune, Vytauto prospekte). Nėra išlikusių duomenų apie šio architekto likimą II pasaulinio karo metu.

JUOZAS MILVYDAS (1914 – 1941)

Jei prieš tai aptarti du Pirmosios Respublikos talentai gimė XIX amžiuje ir jų likimas karo metais nežinomas, tai Juozas Milvydas buvo vienas iš jauniausių Kauno modernizmo stiliaus kūrėjų ir jo likimas, nors ir tragiškas, žinomas. Architektas gimė 1914 metų pavasarį Peterburge, kur evakuacijoje dirbo jo tėvas geležinkelietis, deja netrukus šeimos galva žuvo Pirmojo pasaulinio karo fronte. Mama Celina Milvydienė, grįžusi į Lietuvą, nors ir dirbo tik medicinos seserimi – išleido į mokslus visus tris vaikus. Kai savanorių kartos atstovai Kudokas ir Landsbergis-Žemkalnis 3 dešimtmetyje studijavo Italijoje ir vėliau projektavo, statė Kauną  – Juozas Milvydas buvo tik Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazijos gimnazistas, vėliau – Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto statybos specialybės studentas.

Juozas Milvydas buvo Lietuvos skautijos aktyvistas, veikė korporacijoje „Vytis“.

Ir „jau“ 1937 m. gruodžio mėnesį, apgynė diplominį projektą. Jei Arno Funkas apie 1935-36 metus Kaune kaip diplominį darbą projektavo Filharmonijos ir radijofono rūmus Kaune, tai Milvydas pristatė koncepcinius Vandens sporto ir maudimosi rūmus Šiauliuose. Studento darbo įvertinimas buvo aukštas – jis ne tik, kad pirmasis iš 250 drauge su juo įstojusių studijuoti baigė universitetą (o tais laikais buvo mėgta „užsibūti“ studijose), bet ir gavo jaunesniojo asistento vieta VDU Statybos fakulteto Technikos katedroje, pas profesorių Joną Šimoliūną (tą patį, kuris buvo Lietuvos technikų draugijos valdybos pirmininkas, kūrė Lietuvos jachtklubą ir statė Šventosios uostą). Milvydas rašė straipsnius apie architektūrą ne tik į žurnalą „Techniką ir ūkis“, bet ir į pradėjusią eiti Lietuviškąją enciklopediją. Netrukus jis gavo vyresniojo asistento, o prieš lemtinguosius 40-uosius – ir adjunkto laipsnį.

Originalus Milvydo projektuotos vilos Vaižganto gatvėje vaizdas

Netrukus prasidės sovietinė okupacija ir Sugihara bus privestas vykti į Karaliaučių. 1941 m. birželį Juozo ir Janinos Tonkūnų šeima bus ištremta į Sibirą, iš kur buvęs Lietuvos švietimo ministras jau grįš kaip invalidas. O tragiškiausias likimas laukė VDU Statybos katedros adjunkto, aktyvaus Birželio sukilimo dalyvio,  radijo stoties apsaugos partizanų būrininko Juozo Milvydo – 1945 birželio 25-ąją Pakaunės Noreikiškių laukuose jis pašaunamas, ir tą pačią dieną universiteto Klinikose miršta. Taip nutrūko vos 27 metų sulaukusio Lietuvos architektūros ir statybos talento gyvenimas.

Unikalią progą pamatyti Kazio Sienkevičiaus projektus Kaune turėsite 2021 m. rugsėjo 8 d., trečiadienį, nuo 18 val. vakaro vyksiančioje ekskursijoje, kurią ves straipsnio autorius ir puslapio “Kauno architektorius“ vedėjas Paulius Lazauskas. Su Romano Steikūno kūryba autentiškose vietose susipažinti kviesime rugsėjo 14 d., antradienį, taip pat 18 val. Abiem atvejais būtina užsiregistruoti telefonu 8 639 85044 arba el. paštu grazinkimekauna@gmail.com .