„Medžio talka“- projektas atvėręs ir naujas darbo galimybes

2020 metų gruodį baigėsi du metus Žaliakalnio seniūnijoje trukęs Kauno kolegijos ir VšĮ  „Gražinkime Kauną“ projektas „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“.

Per projekto laiką prie projekto prisijungė 20 jaunesnių nei 40 metų Žaliakalnio gyventojų, tarp jų – dar dėl darbo neapsisprendę kolegijos absolventai, motinystės atostogose esančios jaunos mamos, kiti ekonomiškai neaktyvūs šios Kauno seniūnijos gyventojai.

Projekto „Medžio talka“ tikslas buvo padėti įgyti žinių apie medžio darbus, suvenyrų gamybą ir verslo vadybos, įgauti motyvacijos bei įgyti naują pomėgį ar net profesinius įgūdžius, ir taip tapti ekonomiškai aktyviais.

Pradėjo medžio restauracijos verslą

Žaliakalnyje gyvenantys pirmųjų metų projekto dalyviai Paulius ir Rūta Žaliaduoniai jau įsteigė savo verslą, medienos gaminių atnaujinimo ir restauracijos bendrovę UAB “Laikas Medžiui“.

Pirmuoju dideliu iššūkiu naujam verslui tapo Pirmosios Respublikos laikais Alytaus rajone, netoli Miroslavo, Kurnėnuose statytos mokyklos medinių elementų restauracija. Tam kauniečiai medžio restauratoriai ir studijavo tarpukario langų katalogus bei reklaminius lankstinukus, bendravo su medžio meistrais Jungtinėse valstijose.

Kauniečiams išties pavyko unikalios “amerikoniškos“ mokyklos restauracija. Apie restauracijos projektą, kuriame dalyvavo ir Žaliakalnio bendrovė rašė architektūros portalas “Pilotas.lt“

Kursuose patirtį įgavo ir savo verslo – UAB “Laikas medžiui“ įkūrėjai

“Medžio talkoje“ mes susipažinome su medienos apdirbimo įrankiais, įgijome pirmuosius įgūdžius. Svarbiausia – projektas suteikė supratimą, kad tokia veikla mums išties patinka“, – sakė “Laikas Medžiui“ vadovas Paulius Žaliaduonis.

Domisi ir suvenyrų gamyba

“Medžio talkos“ dalyvė, jauna mama Zita Valavičienė irgi jau grįžo į darbo rinką, dirba savo profesijoje – konditere. Tačiau laisvalaikiu neužmiršta ir projekto metu įgytų įgūdžių.

Daug gerų idėjų kilo ir jaunoms Žaliakalnio mamoms skirtuose užsiėmimuose

“Man labiausiai patiko projekto užsiėmimai “Kuriame grožį“, susiję su keramikos, metalo apdirbimo gaminant suvenyrus tema. Įsiminė ir dirbtuvės, susijusios su audiniais – batikos kūrimu, vilnos vėlimu, dažymu ant šilko.

Ir pasibaigus “Medžio talkai“, domiuosiu juostų vijimo tema. Užsirašiau į augalinių dažų panaudojimo kursus“, – apie savo tolesnį kelią pasakojo kaunietė Zita.

Abi mokymų metų kartos susitiko baigiamajame seminare

Žaliakalnio Aukštaičių gatvėje ir pastebimas medinis namelis su restauruotomis durimis bei dekoratyviniu saulės elementu. Čia rudenį susibūrė abiejų metų “Medžio talkos“ kartos ir bendroje talkoje, vadovaujant Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo programos dėstytojui Aurelijui Blažinauskiui, atliko medinio namo detalių restauracijos darbus.

Žaliakalnio medinuko kieme bendram darbui rinkosi abejų dvejų metų projekto dalyviai

Bendruomenei skirta iniciatyva susidomėjo ir portalai “Kas vyksta Kaune“, “Kaunas pilnas kultūros“ bei “Delfi.lt“.

Projektas „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ buvo vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę 08.6.1-ESFA-V-911 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

Su “Medžio talkos“ projektu galima susipažinti specialiai įsteigtame socialinio tinklo “Facebook“ profilyje .- .

“Medžio talkos“ seminaro metu restauruotos Žaliakalnio medinuko detalės

2020 metų rugsėjo pabaigoje “Gražinkime Kauną“ ir socialinio partnerio Kauno kolegijos vykdyto projekto “Medžio talka“ dalyviai savaitei susibūrė Kauno Žaliakalnio Aukštaičių gatvėje, kur buvo restauruotos dvejos autentiško medinuko durys bei dekoro elementai.

Medinį namą 1928 m. pastatė ir jame su šeima gyveno karininkas, Lietuvos Šaulių sąjungos vado adjutantas Antanas Gedmantas. Šiandien čia gyvenanti dailininkė grafikė Aistė Ramūnaitė ne tik saugo savo senelių šeimos atminimą, bet ir nuolatos rengia Žaliakalnio bendruomenei skirtus meninius renginius.

Aukštaičių g. kieme savaitei įsikūrė medžio meistrų dirbtuvės

Seminaras buvo suplanuotas dviejų metų trukmės projekto “Medžio talka“ pabaigoje – remdamiesi socialinės atsakomybės ir darnios plėtros principais, jo dalyviai skyrė savo darbą Žaliakalnio bendruomenei.

Darbams vadovavo Kauno kolegijos dėstytojas Aurelijus Blažinauskis

„Džiugu, kad į šį praktinį seminarą-dirbtuves įsitraukė ir pirmųjų metų projekto “Medžio talka“ dalyviai, kurie jau yra įsteigę savo verslą – UAB „Laikas medžiui“ – ir dirba medžio restauravimo srityje“, – džiaugėsi praktiniam seminarui-dirbtuvėms vadovavęs Kauno kolegijos Menų akademijos Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo studijų programos dėstytojas Aurelijus Blažinauskis.

Renovuotas beveik šimtamečio medinio pastato medinis langelis

Bendruomenei svarbų projektą medžiagomis parėmė įmonė UAB “Restauracijos medžiagos“ – dažai24 .

Apie dirbtuves „Medžio talka Žaliakalnio medinukams“ taip pat informavo portalai Delfi.lt“, “Kas vyksta Kaune“ ir “Kaunas pilnas kultūros“.

Projektas 08.6.1-ESFA-V-911-02-0003. „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ buvo 2 metus vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę 08.6.1-ESFA-V-911 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

Muziejų nakties proga – ypatinga kelionė po šiaurinį Žaliakalnį

2018 metų Muziejų nakties proga kauniečius ir miesto svečius gegužės šeštadienį kartu su Kauno miesto muziejumi pakvietėme į ekskursiją „Kaunas – dizaino miestas: Klinikų rajonas“. Aplankėme dailininko Kajetono Sklėriaus viląą, Kauno technikos kolegijos pastatą ir keliaudami Tvirtovės alėjos kalnu pasiekėme Juozo ir Stasės Gruodžių namus bei jų ekspoziciją „Mano darbas taurus“.

Ekskursijoje didelis dėmesys buvo skirtas vieno iš elegantiškiausių Pirmosios Respublikos architektų, Romoje ir Milane mokslus baigusio Stasio Kudoko kūrybai. Šiame rajone jis 1935 metais Prano Daunio užsakymu suprojektavo Aklųjų Institutą. O 1938 m. Antano Gravrogko rūpesčiu čia pastatytas Lietuvos mokyklų etalonas – Kauno aukštesnioji technikos mokykla (dabar Technikos kolegija). Dr. Kudokas joje ir dėstytojavo, mokė architektūros.

Šimtus Kajetono Sklėriaus Antano Strazdo skulptūrų išplatino Vaižgantas

Nuošalesnėje Kalniečių gatvelėje medinėje viloje su bokšteliu įsikūrė ilgametis kitos Kauno aukštosios – Meno mokyklos vadovas – dalininkas Kajetonas Sklėrius. Jis su žmona Helena Freybuš – viena impozantiškiausių Pirmosios Respublikos Kauno porų.

Su žmona Sklėrius susipažino Liepojoje, visą gyvenimą jie buvo impozantiška pora

Sklėrius dėstė piešimą ir piešimo metodiką, laikomas Lietuvos akvarelės tėvu. Rajone gyveno ir daugiau žymių, išskirtinių dailininkų – Jonas Prapuolenis, Virginija Juškienė, Sigitas Straigis, neseniai mires Rimantas Ruzgas.

Miesto pakraštyje, šalia “Uošvės liežuvio“ Gravgrokas ir Kudokas iškėlė didžiulius ATM rūmus

Visgi savotiška pasivaikščiojimo “karūna” tampa galimybė, nusileidus kadaise čia buvusio “Uošvės liežuvio” vieškelio vietoje išrėžta Nuokalnės gatve, apsilankyti Kauno miesto muziejaus filiale –  Stasės Petrikaitės Gruodienės ir Juozo Gruodžio memorialiniame name – muziejuje.

Gal ir vienas žymiausių ar bent “vizbariškiausių“ Kauno medinukų

Gruodžiams pastatą suprojektavo Feliksas Vizbaras, jo pastatymo metai – savotiška Vizbaro kūrybiškumo Kaune viršūnė – juk tik tik pastatytas Centrinis paštas. Tais pačiais metais kaip ir medinė Gruodžių vila – sukurtas įstabus turtuolio Lapėno daugiaaukštis Kęstučio gatvėje. Dar po metų Vizbaras projektuos vilą pačiam premjerui Tubeliui, statys tautiniu dekoru puoštus „Pažangos“ rūmus Laisvės alėjoje. Tautinės simbolikos rasime ir ant Gruodžių „medinuko“.

Muziejuje – pasakojimas apie Gruodžio optimizmą „Mano darbas taurus“

Ypatingas Kauno muziejų išskirtinumas – be pagrindinės jų temos (Juozas Gruodis – kompozicijos profesorius, daugelio talentų ugdytojas, Kauno muzikos mokyklos ir konservatorijos direktorius), juos visada galima apžiūrėti ieškant autentiškų interjero detalių, baldų, šviesos šaltinių – jų tikrai nestokoja namas Salako gatvėje.

Ir šį muziejų turtina kadaise savininkams dovanoti paveikslai, autentiški baldai

Nudžiuginti gausaus kauniečių susidomėjimo, mes dar sugrįšime į šiuos namus – apžiūrėsime ponios Stasės „kraitinius“ ir ąžuolinius baldus, Gruodžio darbo ir poilsio kabineto apstatymą, lietuvių dailės klasikų – Kalpoko, Šimonio paveikslus.

Net ir šviestuvas laiptinėje čia šviečia panašiai, kaip prieš 80 metų …

Tegu šviečia!