Kovą iš naujo startavo ekskursijų ciklas “Kaunas. Iš vidaus.“

2022-ųjų kovo mėnesį “Gražinkime Kauną“ pakvietė miestiečius į atnaujintą ekskursijų ciklą “Kaunas. Iš vidaus“, kurio metu susipažįstame su žymių Laikinosios Sostinės pastatų architektūra, interjeru, menu, istorija ir šiandiena. Einamieji metai paskelbti Lietuvos universitetų metais, tad ekskursijų objektais tapo istoriniai prieš 100 metų Kaune įsteigto Lietuvos universiteto ar dabartinių miesto aukštųjų mokyklų pastatai.

Ciklo preliudija tapo Vasario 16-osios proga surengta viešnagė dabartiniame Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete. Juk būtent čia lygiai prieš 100 metų buvo priimtas pirmasis Lietuvos universiteto statutas.

Pastatą dar 1914 metais kaip Komercijos mokyklą suprojektavo inž. Aleksiejus Skrynikovas.

Universiteto auloje gidė Marija Oniščik pristatė pastato (kuriame įsikūrė carinė Komercijos mokykla, o 1921 m. – ir Aukštieji kursai) istoriją, čia dirbusius fakultetus, jo profesūrą. Pirmuosius penkerius Lietuvos universiteto veiklos metus šie rūmai buvo pagrindinis jo pastatas. Ekskursantai turėjo progos apžiūrėti ir jo vitražus, unikalias architektūros detales.

Atėjus kovui, “Gražinkime Kauną“ ekskursiją priėmė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultetas, taip pat Lietuvos universiteto tradicijų tęsėjas. Jo neoklasicistinius neseniai renovuotus rūmus Mickevičiaus gatvėje suprojektavo viena ryškiausių Pirmosios Respublikos architektūros žvaigždžių Vladimiras Dubeneckis. Sužinojome daug pastato paslapčių, tame tarpe apie tai, kur pokario metais buvo slepiami transantlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno kūnai.

Viena iš ryškiausių buv. VDU Medicinos fakulteto scenų – Vlado Lašo vardo auditorija

Vizito metu ekskursantai turėjo progą pasigrožėti ir gretimu, su rūmais sujungtu ir LSMU taip pat tarnaujančius pastatu. Buvusią Valstybės draudimo įstaigą 1932 metais suprojektavo arch. Aleksandras Gordevičius, jo fasadą puošia garsaus skulptoriaus Juozo Zikaro bareljefai.

Lietuvos universitetui tarnavo ir rūmai Donelaičio gatvėje, kuriuose dabar įsikūrę Kauno Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, o kadaise – Kauno tvirtovės administracinių pastatų komplekso Inžinierių valdybos rūmai. Gidė Marija atkreipė dėmesį į dar nuo Gubernijos laikų išlikusią laiptinę ir papasakojo, kaip studentai auditorijas dalinosi… su tuometine Vidaus reikalų ministerija.

Rūmuose – ir technikos paveldo paminklas, autentiška prof. K. Vasiliausko Medžiagų atsparumo laboratorija

Netrukus persikėlėme į kitą gatvės pusę, ir pamatėme buvusius Didžiuosius Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto rūmus, kurie buvo pastatyti kaip Valstybės spaustuvė. Ekskursijos dalyviai sužinojo, kad čia veikė  Matematikos – gamtos, Humanitarinių mokslų ir Teologijos – filosofijos fakultetai, vietą rado ir tuometė Švietimo ministerija. Šiandien aukštojo mokslo tradicijas tęsia KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas bei šlovingą savo įkūrėją prof. Vaclovą Biržišką menanti biblioteka.

Šeštadienio dieną ekskursijų dalyviai turėjo progą pirmą kartą apsilankyti ir dar viename architekto Vytauto Landsbergio Žemkalnio prieškario metais projektuotame pastate. Šioje privačioje viloje yra rezidavęs Prancūzijos pasiuntinys, o dabar renovuotame pastate įsikūrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Emanuelio Levino centras.

Pastate – polichrominių tyrimų pagalba atkurtas dekoras, ir prie jo priderintos modernios užuolaidos

Gidas Jonas Oškinis pirmąkart čia viešintiems kauniečiams pristatė Kaune gimusio Emanuelio Levino asmenybę, o taip pat pačio pastato istoriją, šeimininkus, architektūrą ir jame eksponuojamą meno kolekciją (nuo Kazimiero Alchimavičiaus ir Prano Domšaičio per Vytauto Kasiulio ir Kazio Varnelio iki Pauliaus Juškos drobių).

Dėmesio! Ciklas “Kaunas. Iš vidaus.“ šiemet dar nesibaigė! Balandžio mėnesį toliau jums patogiai lankome įvairių Kauno aukštųjų mokyklų pastatus ne vien miesto Centre ar Naujamiestyje. Sekite pranešimus “Gražinkime Kauną“ Facebook puslapyje!

Ekskursijoje „Kaunas. Iš vidaus“ – tarpukario Naujamiesčio mokyklos

Paskutinę vasario dieną „Gražinkime Kauną“ pakvietė iš išorės ir iš vidaus  susipažinti su Kauno miesto centre  esančiomis, Laikinosios Sostinės laikais skirtingų tautybių mokiniams pastatytomis mokyklomis.

Ekskursiją, kurią vedė Marija Oniščik, pradėjome Trakų gatvėje šalia Felikso Vizbaro suprojektuotos ir pirmosios Kauno miesto savivaldybės lėšomis pastatytos mokyklos, nuo pat atidarymo 1929 lapkritį pavadintos Vinco Kudirkos vardu.

Žavinga detalė – čia mokyklos spektaklių metu po scena slėpėsi sufleris

Dabar V. Kudirkos progimnazija neseniai jaukiai suremontuota, tad pasinaudojome proga apžiūrėti mokyklos salę ir dekoratyvinių vazų puošta balkoną, žvelgiantį į Ramybės parką.

Vizbaras 1922 m. grįžo į Kauną, o 1925 m. projektavo šią mokyklą

Kitame Ramybės parko (buv. Miesto kapinių) kampe įsikūręs Kauno pedagogų kvalifikacijos centras – tai buvusi tais pačiais 1925 metais pastatyta Rusų gimnazija. Stilizuotos neogotikos stiliaus pastatą suprojektavo inžinierius Aleksandras Gordevičius.

Iš gatvės pusės ir nepastebėsi šio žavaus Gordevičiaus bokštelio

Iš kiemo pusės pamatėme į gynybinius pilies bokštus panašius dantytais parapetais puoštus rizalitus, poastato  fasade – įdomų geometrišką dekorą. Jaukią laiptinę bei autentiškų detalių galima rasti dabartiniame pastato interjere.

Renovuotu Gordevičiaus istorizmu grožimasi iš Vytauto pr.

Kitoje gatvės pusėje – architekto Edmundo Fryko ir mokytojo Stanislovo Kimonto (arba Kymanto) suprojektuotas pastatas, kuriame nuo 1929 iki 1939 metų veikė lenkų A. Mickevičiaus vardo privati gimnazija. Pastate vakarais veikdavo vakariniai neakivaizdiniai lietuvių mokytojų kursai, čia rinkdavosi ir „pavasarininkai“.

Privati Lenkų gimnazija Kaune turėjo A. Mickevičiaus vardą.

Pastatas suprojektuotas Edmundui Frykui jaunesniajam būdingu stiliumi, jo fasadą puošia restauruoti istoristiniai atikai, papuošti juostuotais bokšteliais. XX a. ketvirtąjį dešimtmetį radome ir pastato viduje – koridoriuose,  laiptinėje, salėje.

Mums atvertame muziejuje – ir apie 4-ą vidurinę, ir apie žymius jos krepšininkus

Mokyklos muziejus primena  Kauno 4-oji valstybinės gimnazijos, kuri čia įsikraustė 1939 – 1940 m. istoriją, perima jos tęstinumą. Tokiu būdu, Kauno 4–oji vidurinė mokykla 1998 metais pavadinta Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurine mokykla, o vėliau – gimnazija, pernai šventė šimtmetį.

Gimnazijos stendai gražiu dizainu pasakoja apie Dariaus ir Girėno žygį

Mokyklos kieme prisiminėme čia pat vykusius  tragiškus 1941 metų „Lietūkio“ garažo žudynių įvykius. Išėję atgal į Vytauto prospektą, kalbėjome apie tarpukariu žymią Vokiečių gimnaziją Kaune.