Šeši įdomiausi nežinomi (arba mažiau žinomi) Kauno modernizmo architektai (I dalis)

Jau šeštus metus veikianti organizacija „Gražinkime Kauną“ savo rengiamų ekskursijų, kitų renginių (vienas iš tokų – jau artėjanti, tradiciškai rugsėjo pabaigoje rengiama – dr. arch. Stasio Kudoko savaitė) metu pristato XX a. Kauno estetinį vaizdą formavusius architektus.  Tarp jų – daug žinomų vardų – Vladimiras Dubeneckis, Mykolas Songaila, Vytautas Landsbergis Žemkalnis, Karolis Reisonas, Arno Funkas. Tačiau šiandien – ir visada “Gražinkime Kauną“ ekskursijose – mūsų gidai atskleidžia pirmą trejetą daug mažiau žinomų modernistų pavardžių, kurių „perliukai“ taip pat puošia ir šiandienos Kauną.

Kazys Sienkevičius (1894- mirties metai nežinomi)

Kazys Sienkevičius – inžinierius, baigęs inžinerijos mokslus Vakarų Europoje, prisidėjęs prie tarpukario modernizmo pastatų kūrimo. Kaune sukūręs per 68 projektus, bet dar iki galo nėra visi atrasti. Kūrė funkcionalizmo architektūros stiliumi, priklausė funkcionalistų architektų kartai. Prisidėjo didžiausio statybų bumo tarpukario laikotarpyje, ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose.

Sienkevičiaus projektuotas privatus namas Vaistinės skersgatvyje.

Sienkevičius labiausiai pasireiškė privačių medinių ir mūrinių namų projektuose, bei keliuose visuomeninės paskirties pastatuose: kino teatras, ligoninė-sanatorija tuometiniame Kauno priemestyje. Kaune yra išlikusių daug K. Sienkevičiaus suprojektuotų pastatų. Vieną Naujamiesčio gatvę galėtume pavadinti jo vardu, nes beveik visi pastatai toje gatvėje sukurti šio inžinieriaus. Gaila, bet dar nėra žinoma ar šis gabus inžinierius emigravo karo metu, ar pasiliko Lietuvoje…

RYTIS ROMANAS STEIKŪNAS (1888 – mirties metai nežinomi)

Rytis Romanas Steikūnas – inžinierius architektas, priklausęs istorizmo architektūros krypties architektų kartai. Mėgo naudoti savo kūryboje romaninius bruožus. Mokslus baigė carinės Rusijos valdomame Rygos politechnikos institute. Šis architektas buvo dirbęs ir Kaukazo srities šalyse, ir ne tik kaip architektas. Pasižymėjo tokiose srityse kaip lietuviškų įstaigų steigime, atstovaudavo užsienio šalyse Lietuvos Respublikos interesus, dirbo su karo inžineriniais objektais.

Žavi Marijonų kongregacijos biblioteka, Juozo Gruodžio gatvėje Kaune

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę grįžta į Lietuvą padėti statytis ir kilti savo šaliai. Septyniolika savo gyvenimo metų atiduoda kurdamas statybos projektus. Pasižymėjęs kaip ligoninių, gydymo įstaigų kurortinių pastatų projektuotojas. Taip pat nemažai prisidėjo ir privačių medinių ir mūrinių namų kūrimo. Padėjo atstatyti nemažai po I pasaulinio karo sugriautų ar likusių neįgyvendintų bažnyčių. Ypač bendradarbiavo su katalikiškomis organizacijomis, padėjo joms įgyvendinti projektus.

Įspūdinga Steikūno projektuota Raudonojo Kryžiaus ligoninė Klaipėdoje, dab. S. Neries gatvėje

Dirbo kartu su žymiais tarpukario architektais ir inžinieriais, tokiais kaip inž. Aleksandras Gordevičius (Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra), Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (Vokiečių aukštesniosios realinės gimnazijos rekonstrukcija Kaune, Vytauto prospekte). Nėra išlikusių duomenų apie šio architekto likimą II pasaulinio karo metu.

JUOZAS MILVYDAS (1914 – 1941)

Jei prieš tai aptarti du Pirmosios Respublikos talentai gimė XIX amžiuje ir jų likimas karo metais nežinomas, tai Juozas Milvydas buvo vienas iš jauniausių Kauno modernizmo stiliaus kūrėjų ir jo likimas, nors ir tragiškas, žinomas. Architektas gimė 1914 metų pavasarį Peterburge, kur evakuacijoje dirbo jo tėvas geležinkelietis, deja netrukus šeimos galva žuvo Pirmojo pasaulinio karo fronte. Mama Celina Milvydienė, grįžusi į Lietuvą, nors ir dirbo tik medicinos seserimi – išleido į mokslus visus tris vaikus. Kai savanorių kartos atstovai Kudokas ir Landsbergis-Žemkalnis 3 dešimtmetyje studijavo Italijoje ir vėliau projektavo, statė Kauną  – Juozas Milvydas buvo tik Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazijos gimnazistas, vėliau – Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto statybos specialybės studentas.

Juozas Milvydas buvo Lietuvos skautijos aktyvistas, veikė korporacijoje „Vytis“.

Ir „jau“ 1937 m. gruodžio mėnesį, apgynė diplominį projektą. Jei Arno Funkas apie 1935-36 metus Kaune kaip diplominį darbą projektavo Filharmonijos ir radijofono rūmus Kaune, tai Milvydas pristatė koncepcinius Vandens sporto ir maudimosi rūmus Šiauliuose. Studento darbo įvertinimas buvo aukštas – jis ne tik, kad pirmasis iš 250 drauge su juo įstojusių studijuoti baigė universitetą (o tais laikais buvo mėgta „užsibūti“ studijose), bet ir gavo jaunesniojo asistento vieta VDU Statybos fakulteto Technikos katedroje, pas profesorių Joną Šimoliūną (tą patį, kuris buvo Lietuvos technikų draugijos valdybos pirmininkas, kūrė Lietuvos jachtklubą ir statė Šventosios uostą). Milvydas rašė straipsnius apie architektūrą ne tik į žurnalą „Techniką ir ūkis“, bet ir į pradėjusią eiti Lietuviškąją enciklopediją. Netrukus jis gavo vyresniojo asistento, o prieš lemtinguosius 40-uosius – ir adjunkto laipsnį.

Originalus Milvydo projektuotos vilos Vaižganto gatvėje vaizdas

Netrukus prasidės sovietinė okupacija ir Sugihara bus privestas vykti į Karaliaučių. 1941 m. birželį Juozo ir Janinos Tonkūnų šeima bus ištremta į Sibirą, iš kur buvęs Lietuvos švietimo ministras jau grįš kaip invalidas. O tragiškiausias likimas laukė VDU Statybos katedros adjunkto, aktyvaus Birželio sukilimo dalyvio,  radijo stoties apsaugos partizanų būrininko Juozo Milvydo – 1945 birželio 25-ąją Pakaunės Noreikiškių laukuose jis pašaunamas, ir tą pačią dieną universiteto Klinikose miršta. Taip nutrūko vos 27 metų sulaukusio Lietuvos architektūros ir statybos talento gyvenimas.

Unikalią progą pamatyti Kazio Sienkevičiaus projektus Kaune turėsite 2021 m. rugsėjo 8 d., trečiadienį, nuo 18 val. vakaro vyksiančioje ekskursijoje, kurią ves straipsnio autorius ir puslapio “Kauno architektorius“ vedėjas Paulius Lazauskas. Su Romano Steikūno kūryba autentiškose vietose susipažinti kviesime rugsėjo 14 d., antradienį, taip pat 18 val. Abiem atvejais būtina užsiregistruoti telefonu 8 639 85044 arba el. paštu grazinkimekauna@gmail.com .

Atšventėme Europos paveldo dienas

Šiais metais „Gražinkime Kauną“ padėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriui organizuoti kauniečiams skirtus renginius, skirtus pažymėti Europos paveldo dienas. Juos vienijo šūkis „Atrask šimtmečio paveldą“.

Ilgiausia ekskursija „Vasario 16-osios akto signatarų pėdsakai Kauno krašte“, vedama dr. Aušros Jurevičiūtės užėmė beveik visą penktadienį ir buvo skirta signatarų Prano Dovydaičio, Jono Vailokaičio, Vlado Mirono atminimui vietos Kauno mieste, Paštuvoje ir Čekiškėje.

Signatarų atminimas “Aušros“ gimnazijos muziejuje, kalba istorijos mokytoja Vitkauskienė

Ekskursijoje buvo prasidėjo Kauno centre, ir tęsėsi kelione į Čekiškę, kur apie P. Dovydaičio atminimo įamžinimą pasakos Čekiškės P. Dovydaičio gimnazijos istorijos mokytoja – metodininkė Eglė Simonaitienė.

Viskas kas liko iš signataro Prano Dovydaičio sodybos

Buvo aplankytas ir brolių Jono ir Juozo Vailokaičių kapas Paštuvos miestelio kapinaitėse.

Čia atgulė modernios Lietuvos pamatų klojėjai Vailokaičiai

Gidė dr. Marija Oniščik penktadienio popietę vedė ekskursiją „Laikinosios sostinės pradžios mokyklos– modernėjančios Lietuvos ženklai“, kurios metu buvo aplankytos įvairių tikybų ir tautybių Kauno mokyklos – lietuvių Kauno Vinco Kudirkos progimnazija, Pirmosios respublikos laikais buvusi Rusų gimnazija (Vytauto pr. 44), buvusi Vokiečių gimnazija (Vytauto pr. 50), dabartinė A. Puškino gimnazija ir  buvusi Lenkų gimnazija (Miško g. 1) – dabartinė Dariaus ir Girėno gimnazija.

„Labiausiai visiems patiko Kudirkos progimnazijoje, nes mus priėmusi ilgametė tos gimnazijos istorijos mokytoja Danutė Randakevičienė buvo labai nuoširdi, tikrai atsidavusi savo darbui ir savo mokyklai. Ji mus įleido į seną mokyklos salę ir į balkoną, kuriame galėjome paglostyti didžiules dekoratyvines vazas.

Į mano pasiūlymą pratęsti ekskursiją ir apžiūrėti dar du netoliese esančius pastatus, kuriuose tarpukariu buvo įsikūrusios mokyklos, ekskursantai atsiliepė labai teigiamai. Tad patraukėme  Miško gatve prie Justino Golinevičiaus 1891 metais statyto “plytų stiliaus“ mūrinuko, kuriame kadaise buvo valstybinė 4-oji gimnazija, o dabar – Karaliaus Mindaugo mokymo centras, kur buvome maloniai priimti.

Ekskursiją baigėme prie buvusios 3-osios gimnazijos pastato Kęstučio gatvėje, pasak vieno jos buvusio moksleivio, “geriausios gimnazijos Kaune, o gal ir visame pasaulyje“. Čia buvo gera proga daugiau pakalbėti apie švietimo reikalus Nepriklausomoje Lietuvoje ir apibendrinti tai, ką sužinojome“, – įspūdžiais dalinosi gidė.

Penktadienį Europos paveldo dienų programos rėmuose Kultūros paveldo skyrius dar surengė moksleivių kultūrinio orientavimosi varžybos „Atraskime šimtmečio paveldą Kauno senamiestyje“, kurio metu buvo naudojamas apps‘as „Actionbound“ bei moksleivių dviračių žygį „Atmintis gyva“, kurio metu buvo lankomi objektai Panemunėje ir Šančiuose –  Jiesios piliakalnis, Panemunės bažnyčia (joje tarpukariu klebonavo Vasario 16-osios akto signataras Justinas Staugaitis), J. Basanavičiaus paminklinis biustas Panemunės šile, Lietuvos karių kapai Žemųjų Šančių karių kapinėse.

Kai kas išliko tik nuotraukose – nebėra nei “Konrado kavinės“, nei “Tulpės“ interjerų

Šeštadienį Europos paveldo dienas pratęsė gido Jono Oškinio vedama ekskursija „Kauno Naujamiestis – vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos modernizmo arealų“, kuri prasidėjo prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, Nepriklausomybės aikštėje. Galėjome dar kartą įsitikinti, kokį gilų estetinį pėdsaką Kaune paliko Europoje  (Romoje) studijavę Pirmosios Respublikos architektai, tokie kaip Vytautas Landsbergis Žemkalnis (suprojektavo „Pienocentro“ rūmus, Chaimsono namą, buv. Vatikano nunciatūrą, Prancūzijos ambasadą) ar dr. Stasys Kudokas (sukūrė Karininkų ramovę, namus A. Mickevičiaus, Putvinskio gatvėse).

Gidas Jonas Oškinis pristato Vytauto Landsbergio Žemkalnio šedevrą – “Pienocentro“ rūmus

Po pietų gidas Lukas Rimkevičius pakvietė į pasivaikščiojimą po Radijo stoties rajoną „Čia kūrėsi mūsų šviesuoliai“, kurio metu buvo apžiūrėti žymių Pirmosios Respublikos asmenybių privatūs namai, kurių daugelį žymi atminimo lentos.

Gidas Lukas Rimkevičius pakvietė į tokius Radijo kalno kampelius, kuriuos pamatysi ne kasdien

Ekskursija finišavo M. K. Čiurlionio lietuvių dailės muziejaus filiale – Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose, kur grožėtasi paroda „Kasdienybės geometrija. Art Deco Kauno interjeruose“.

Už nuotraukas dėkojame p. Danutei Rūkienei.