„Medžio talka“- projektas atvėręs ir naujas darbo galimybes

2020 metų gruodį baigėsi du metus Žaliakalnio seniūnijoje trukęs Kauno kolegijos ir VšĮ  „Gražinkime Kauną“ projektas „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“.

Per projekto laiką prie projekto prisijungė 20 jaunesnių nei 40 metų Žaliakalnio gyventojų, tarp jų – dar dėl darbo neapsisprendę kolegijos absolventai, motinystės atostogose esančios jaunos mamos, kiti ekonomiškai neaktyvūs šios Kauno seniūnijos gyventojai.

Projekto „Medžio talka“ tikslas buvo padėti įgyti žinių apie medžio darbus, suvenyrų gamybą ir verslo vadybos, įgauti motyvacijos bei įgyti naują pomėgį ar net profesinius įgūdžius, ir taip tapti ekonomiškai aktyviais.

Pradėjo medžio restauracijos verslą

Žaliakalnyje gyvenantys pirmųjų metų projekto dalyviai Paulius ir Rūta Žaliaduoniai jau įsteigė savo verslą, medienos gaminių atnaujinimo ir restauracijos bendrovę UAB “Laikas Medžiui“.

Pirmuoju dideliu iššūkiu naujam verslui tapo Pirmosios Respublikos laikais Alytaus rajone, netoli Miroslavo, Kurnėnuose statytos mokyklos medinių elementų restauracija. Tam kauniečiai medžio restauratoriai ir studijavo tarpukario langų katalogus bei reklaminius lankstinukus, bendravo su medžio meistrais Jungtinėse valstijose.

Kauniečiams išties pavyko unikalios “amerikoniškos“ mokyklos restauracija. Apie restauracijos projektą, kuriame dalyvavo ir Žaliakalnio bendrovė rašė architektūros portalas “Pilotas.lt“

Kursuose patirtį įgavo ir savo verslo – UAB “Laikas medžiui“ įkūrėjai

“Medžio talkoje“ mes susipažinome su medienos apdirbimo įrankiais, įgijome pirmuosius įgūdžius. Svarbiausia – projektas suteikė supratimą, kad tokia veikla mums išties patinka“, – sakė “Laikas Medžiui“ vadovas Paulius Žaliaduonis.

Domisi ir suvenyrų gamyba

“Medžio talkos“ dalyvė, jauna mama Zita Valavičienė irgi jau grįžo į darbo rinką, dirba savo profesijoje – konditere. Tačiau laisvalaikiu neužmiršta ir projekto metu įgytų įgūdžių.

Daug gerų idėjų kilo ir jaunoms Žaliakalnio mamoms skirtuose užsiėmimuose

“Man labiausiai patiko projekto užsiėmimai “Kuriame grožį“, susiję su keramikos, metalo apdirbimo gaminant suvenyrus tema. Įsiminė ir dirbtuvės, susijusios su audiniais – batikos kūrimu, vilnos vėlimu, dažymu ant šilko.

Ir pasibaigus “Medžio talkai“, domiuosiu juostų vijimo tema. Užsirašiau į augalinių dažų panaudojimo kursus“, – apie savo tolesnį kelią pasakojo kaunietė Zita.

Abi mokymų metų kartos susitiko baigiamajame seminare

Žaliakalnio Aukštaičių gatvėje ir pastebimas medinis namelis su restauruotomis durimis bei dekoratyviniu saulės elementu. Čia rudenį susibūrė abiejų metų “Medžio talkos“ kartos ir bendroje talkoje, vadovaujant Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo programos dėstytojui Aurelijui Blažinauskiui, atliko medinio namo detalių restauracijos darbus.

Žaliakalnio medinuko kieme bendram darbui rinkosi abejų dvejų metų projekto dalyviai

Bendruomenei skirta iniciatyva susidomėjo ir portalai “Kas vyksta Kaune“, “Kaunas pilnas kultūros“ bei “Delfi.lt“.

Projektas „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ buvo vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę 08.6.1-ESFA-V-911 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

Su “Medžio talkos“ projektu galima susipažinti specialiai įsteigtame socialinio tinklo “Facebook“ profilyje .- .

“Medžio talkos“ seminaro metu restauruotos Žaliakalnio medinuko detalės

2020 metų rugsėjo pabaigoje “Gražinkime Kauną“ ir socialinio partnerio Kauno kolegijos vykdyto projekto “Medžio talka“ dalyviai savaitei susibūrė Kauno Žaliakalnio Aukštaičių gatvėje, kur buvo restauruotos dvejos autentiško medinuko durys bei dekoro elementai.

Medinį namą 1928 m. pastatė ir jame su šeima gyveno karininkas, Lietuvos Šaulių sąjungos vado adjutantas Antanas Gedmantas. Šiandien čia gyvenanti dailininkė grafikė Aistė Ramūnaitė ne tik saugo savo senelių šeimos atminimą, bet ir nuolatos rengia Žaliakalnio bendruomenei skirtus meninius renginius.

Aukštaičių g. kieme savaitei įsikūrė medžio meistrų dirbtuvės

Seminaras buvo suplanuotas dviejų metų trukmės projekto “Medžio talka“ pabaigoje – remdamiesi socialinės atsakomybės ir darnios plėtros principais, jo dalyviai skyrė savo darbą Žaliakalnio bendruomenei.

Darbams vadovavo Kauno kolegijos dėstytojas Aurelijus Blažinauskis

„Džiugu, kad į šį praktinį seminarą-dirbtuves įsitraukė ir pirmųjų metų projekto “Medžio talka“ dalyviai, kurie jau yra įsteigę savo verslą – UAB „Laikas medžiui“ – ir dirba medžio restauravimo srityje“, – džiaugėsi praktiniam seminarui-dirbtuvėms vadovavęs Kauno kolegijos Menų akademijos Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo studijų programos dėstytojas Aurelijus Blažinauskis.

Renovuotas beveik šimtamečio medinio pastato medinis langelis

Bendruomenei svarbų projektą medžiagomis parėmė įmonė UAB “Restauracijos medžiagos“ – dažai24 .

Apie dirbtuves „Medžio talka Žaliakalnio medinukams“ taip pat informavo portalai Delfi.lt“, “Kas vyksta Kaune“ ir “Kaunas pilnas kultūros“.

Projektas 08.6.1-ESFA-V-911-02-0003. „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ buvo 2 metus vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę 08.6.1-ESFA-V-911 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

Žaliakalnietės vasarį kūrė medžio grožį

Vasario mėnesį baigėsi antrųjų socialinio projekto, įgyvendinamo su Kauno kolegija,  „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ metų užsiėmimai „Kuriame grožį“.

Užsiėmimai baigėsi medžio darbų pagrindais, kuriuos dėstė Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo programos dėstytojas Aurelijus Blažinauskis.

Jaunosios Žaliakalnio mamytės išbandė naujai Kauno kolegijoje, Pramonės pr. korpuse  įrengtą edukacinę erdvę medžio darbams, kuri ir toliau teigiamai tarnaus projektui „Medžio talka“.

Projekto dalyvės susipažino su dekoravimo medžio lukstu, intarsijos technikos pagrindai

„Mokymus pradėjome nuo įvado į medžio apdirbimo specialybę bei darbo saugos. Ilgainiui dalyvės įgavo įgūdžių, kurie leido ne vienai susikurti sau stilingą dekoratyvinę dėžutę. Esame pasirengę dėstyti ir senovinių baldų restauraciją, renovaciją – ne viena kaunietė ir kaunietis tokių turi namie“, – sakė „Kuriame grožį“ paskaitų apie medžio darbus dėstytojas Aurelijus Blažinauskis.

Projekto „Medžio talka“ tikslas – padėti Kaune gyvenančioms ir mažus vaikus auginančioms mamoms iki 40 metų įgyti žinių, kartu praleisti laiką, galbūt įgyti naują hobį ar profesiją, ir taip tapti ekonomiškai aktyviomis.

Projekto dalyvės taip pat bus mokomos verslumo, motyvuojamos siekti įsidarbinimo ar savo verslo sukūrimo, todėl nauja patirtis suteiks galimybę ekonominį neaktyvumą pakeisti aktyvumu – įsidarbinant vietos verslo subjektuose, įregistruojant individualią veiklą ar įsigyjant verslo liudijimus. Pirmieji šių mokymų dalyviai, juose dalyvavę praėjusiais metais, jau dirba pagal naująją savo specialybę.

Sukurtos dekoratyvinės dėžutės pratęsia Žaliakalnio amatų tradicijas

Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas įsikūręs Kauno miesto Žaliakalnyje, kuris yra istoriškai susiformavęs kaip vienas iš Lietuvos medžio apdirbimo, baldų, suvenyrų dizaino ir pramonės lopšių.

Kovo mėnesį į projektą kviečiami nauji ekonomiškai neaktyvūs dalyviai, jie jau dabar kviečiami registruotis skambinant 8 687 89532 ar parašant medziotalka@go.kauko.lt ar  į “Facebook” mesendžerį m.me/MedzioTalka

Projektas „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę 08.6.1-ESFA-V-911 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

Sėkmingai vyksta mokymai „Kuriame grožį“ jau antrai projekto „Medžio talka“ kartai

Sausį ir vasarį Žaliakalnyje toliau sėkmingai vyksta Kauno kolegijos ir viešosios įstaigos „Gražinkime Kauną“ socialinio projekto „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui” mokymai “Kuriame grožį”.

Ir šią žiemą kurti grožį mokėsi motinystės atostogose esančios, todėl ekonomiškai neaktyvios  jaunos (iki 40 metų) Žaliakalnio seniūnijoje gyvenančios mamos.

Kūrybinės dirbtuvės vyko jaukiose Kauno kolegijos auditorijose

Moterims  projektas „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui” skyrė užsiėmimus, kurie siekė padėti atrasti naują įdomų užsiėmimą miesto amatų srityje ir taip galimai grąžinti į darbo rinką.

Ekonomiškai neaktyvioms mamoms suteikti nauji miesto amatų žinių pagrindai

“Kuriame grožį” autentiškus lietuviškus šiaudinius sodus sukurti mokė tautodailininkė  iš Kaišiadorių rajono Ramutė Šilkūnienė, originalią šventinę edukaciją apie aromatus ir natūralius kvepalus vedė kaunietė parfumerė Rūta Špakauskienė.

Sausio mėnesį kūrybinių dirbtuvių lankytojos mokėsi pinti lietuviškas vytines juostas su meistre Vilija Ratautiene, lipdyti ir spalvinti keramiką su dirbtuvių “Kita Neries pusė” nare Laima Mačiulaityte, kurti suvenyrus iš žalvario su metalo plastikos meistre Inga Šilkūnaite.

Žinias perteikė dailininkė grafikė, pedagogė Indraja Raudonikytė

Retą geometriškų staltiesėlių iš lino kūrimo būdą pristatė tautodailininkė Danutė Juškienė, estetiškos fotografijos paslaptis atskleidė fotografė Renata Kilinskaitė, o dailininkė grafikė Indraja Raudonikytė surengė unikalių Užgavėnių kaukių tvariu būdu (iš antrinių žaliavų) gamybos dirbtuves.

Nuo vasario į socialinį projektą įsijungs ir profesionalai, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo dėstytojai –  Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programos koordinatorė Sigita Grabliauskaitė, tekstilės meno studijų programos dėstytoja Birutė Sarapienė, medžio meistras Aurelijus Blažinauskis.

“Kuriame grožį“ dalyvės mokėsi kurti tvariai, panaudojant antrines medžiagas

Projektas „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę 08.6.1-ESFA-V-911 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“

Pavasarį į užsiėmimus projektas kvies ne tik esančias motinystės atostogose, bet ir visus ekonomiškai neaktyvius ne vyresnius nei 40 m. Žaliakalnio seniūnijos gyventojus.

Apie kūrybines dirbtuves nuolatos praneša “Facebook“ puslapis “Medžio talka“

Visos projekto naujienos skelbiamos specialiame socialinio tinklo “Facebook” profilyje – www.facebook.com/MedzioTalka

Nuotraukos – Ievos Sutkaitytės, Kauno kolegija

Žiemą Žaliakalnio mamos mokėsi amatų

„Gražinkime Kauną“ ir Kauno kolegija šią žiemą toliau sėkmingai įgyvendino socialinį projektą „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“, kuriuo jaunoms (iki 40 m.) Žaliakalnio seniūnijoje gyvenančioms mamoms buvo padedama įgyti įgūdžių amatų, suvenyrų gamybos srityse.

Nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. vasario mėnesio patyrę dėstytojai (daugiausiai iš Kauno kolegijos) motinystės atostogose esančioms, todėl ekonomiškai neaktyvioms  jaunoms mamoms skyrė užsiėmimus, kurie gali padėti atrasti naują įdomų užsiėmimą ir taip galimai grąžinti į darbo rinką.

Pažintį su amatais mamytės pradėjo nuo kalėdinių šiaudinių sodų kūrimo

Gruodį užsiėmimus atidarė ir prieš Šv. Kalėdas surengta individualių kvepalų kūrimo sesija, kurią pristatė aromaterapeutė, parfumerė Eglė Jonaitytė bei  unikalių lietuviškų šiaudinių sodų kūrimas, kurį dėstė meistrė, tautodailininkė Danguolė Juralavičienė.

Sausį veiksmas persikėlė į Kauno kolegijos Stiklo, odos ir tekstilės dirbtuves Mickevičiaus g.

Po Naujų metų į edukacinius procesus įsijungė patyrę Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto dėstytojai, Dailininkų sąjungos nariai – B. Sarapienė, D. Daukšienė, L. Grabauskienė, S. Grabliauskaitė, A. Blažinauskis. 

Užsiėmimuose buvo galima išmokti ir medžio dekoro.

Ši menininkų ir pedagogų komanda jaunoms Žaliakalnio mamoms pristatė platų spektrą įvairiausių taikomosios dailės disciplinų – nuo medinių įrankių, žaislų, suvenyrų gamybos bei medinių baldų restauracijos iki darbo su stiklo, odos, batikos, vilnos vėlimo, tapybos ir piešimo ant stiklo, keramikos technikomis.

Užsiėmimus mamos baigė darbais keramikos dirbtuvėse.

Pasibaigus praktiniams užsiėmimams, mamos turėjo progą apsilankyti Kaziuko mugėje Vilniuje. Pavasarį jos galėjo gauti konsultacijas psichologijos, teisės pagrindų, vadybos, pardavimų srityse.

Naujas nemokamų mokymų ciklas, skirtas jaunoms Žaliakalnio mamoms, vyks artėjančią žiemą, tai yra – 2019 m. gruodį – 2020 m. vasarį.

Projektas „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę 08.6.1-ESFA-V-911 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“

Žaliakalnio bendruomenėje – naujas traukos taškas

Spalio mėnesį vykusią ekskursiją „Kaunas – dizaino miestas: Aplink Mažąjį Ąžuolyną“ užpildė ne tik pažintis su Žaliakalnyje gyvenusiais menininkais. Užsukome ir į žymaus Pirmosios Respublikos Kauno meno mokyklos absolvento, pokario Kauno keramiko, tapytojo, odininko Valdemaro Manomaičio sodintą sodelį. Dabar čia dalininko dukra Giedra Dagilienė rengia unikalias menines dirbtuves.

„Gražinkime Kauną“ ekskursijas „Kaunas – dizaino miestas“ paprastai baigia Kauuno muziejų filialuose, kuriuose labai dažnai randame autentiškus pokario ar net Pirmosios Respublikos baldus, interjerus. O Parodos gatvėje mūsų laukė tikras siurprizas. Ponia Giedra ne tik išsaugojo tėvo butą – dirbtuves (dabar ten vyksta remontas), bet ir unikalų jaukų sodelį.

Manomaičio sodelis įsikūręs Ąžuolyno pašlaitėje, pro medžių tarpą matosi Parodos g.

Prieš 6 metus, žymint Valdemaro Manomaičio šimtmetį, netradicinės formos atminimo lenta atidengta ant vieno Parodos g. namo.  Liudviko Strolio mokinys Manomaitis galybę metų pradirbo Kauno  „Dailės“ kombinato meno vadovu, keramikos gamybos vadovu, bet atsiskleidė daugelyje meno disciplinų. Viena tokių galime laikyti ir dekoratyvinę sodininkystę – Ąžuolyno šlaite pasodintas unikalus sodelis.

Gyotaku įamžino Nemune pagautą žuvį

Jame Giedrą Dagilienę pirmą kartą sutikome rugsėjo pradžioje, „Sugiharos savaitės“ programoje. Dailininko sodelyje kauniečiai dalyvavo tradicinio japonų meno dirbtuvėse, kuriose buvo kuriamas natūralus žuvies atspaudas, vadinamas Gyotaku.

Žuvis pagauta pakaunės Nemune

Nemune sužvejotą starkį ji užtepė juodais suodžių dažais, tada atspaudė ryžių popieriuje, komponuodama realų povandeninį veiksmą. Užbaigimui plonu teptuku dailininkė detaliai tapo žuvies akis su baltu šviesos atspindžiu viduryje. Kitais metais žuvų atspaudai bus įamžinti brangiame šilko audinyje.

Štai toks antras žuvies gyvenimas

Ponia Giedra papasakojo apie japonų pasaulėjautą, filosofiją, kultūros pamatus. Žuvis – tai nėra vien tik maistas, tai yra mitologinis personažas, ryžto ir atkaklumo simbolis. Pasak renginio vedėjos, pagarba gamtai, detalių žavesys yra svarbūs kiekviename darbelyje.

Vilnos dažymas grybais

Be to, Giedra Dagilienė jau šešetą metų tyrinėja natūralių dažymo medžiagų savybes, bandydama atkurti senuosius receptus ir dažymo būdus. Atpažinti tinkamus dažams augalus ir grybus laukinėje gamtoje nėra paprasta, svarbu žinoti kokios augalo dalys geriausiai dažo ir kokiu metų laiku.

Kitą kartą pas ponią Giedrą užsukome jau rudenėjant

Savo gimtadienio proga ponia Giedra pakvietė visą “Gražinkime Kauną” ekskursiją į atviras dirbtuves dailininko sodelyje. Pasinaudojome unikalia proga pamatyti vilnos dažymo grybais procesą. Nuostabu tai, kad baltos vilnos siūlai skirtingais natūraliais atspalviais nusidažė Kauno ąžuolyne surinktais grybukais. Šiek tiek kantrybės ir jie įgauna atspalvius, išties panašius į pastelines spalvines gamas paveiksluose. Ekskursijos vadovas, Jonas Oškinis, pasiūlė idėją išsiuvinėti tais siūlais M.K. Čiurlionio paveikslą “Raigardas”. Taip pas mus vystosi kūrybinė mintis ir tarpkultūrinis bendradarbiavimas.

Audiniams dažyti atrandamos vis netikėtos gamtos dovanos

Menininkė papasakojo apie jos atliekamus eksperimentus, tarptautinį patirties tinklą ir savo sukurtą internetinį puslapį „Mushrooms for Dye Experimental Research“ bei Lietuvos augalinio dažymo entuziastų grupę “Dažymas augalais” , keičiantis natūralaus dažymo pavyzdžiais, patirtimi, čia gaivinama etnokultūrinė lietuvių atmintis. Dažinių grybų paieškos organizuojamos Vilniaus ir Kauno apylinkių miškuose saplio – lapkričio mėnesiais, mat dažantys šungrybiai ypač gerai dygsta šaltomis naktimis.

Per antrą dieną vilna išdžiūsta, o spalvos nusistovi, išryškėja

Vasario mėnesį planuojamas pirmasis grupės susitikimas Vilniuje; na, o “Gražinkime Kauną“ tikisi, kad galbūt greitai mūsų miesto amatininkystės, netradicinių meno dirbtuvių skaičių mūsų Žaliakalnyje papildys ir meno studija “Dagila“.

Stasio Kudoko architektūros retenybių atradimai provincijoje

Architekto 120-ųjų gimimo ir 30-ųjų mirties metinių proga Kaune VšĮ “Gražinkime Kauną“ surengtos dr. Stasio Kudoko savaitės paskutiniu akcentu tapo kelionė į Suvalkiją (Zanavykiją), kur pirmą kartą lankėme jo projektuotas bažnyčias.

Į kelionę gražų rudens penktadienį išvyko grupė Kauno miesto gidų, architektūros mylėtojų ir žinovų, visuomenės veikėjų. Renginyje dalyvavo ir specialiai iš Ajovos valstijos (JAV) atvykęs architekto anūkas Matt Cook su šeima.

Kartu keliavo Kudoką pažinojusi vertėja, visuomenės veikėja Vijolė Arbas

Stabtelėję prie dr. Kudoko suprojektuoto Aleksoto funikulieriaus ir neišlikusios pradinės mokyklos Dariaus ir Girėno gatvėje, vėliau pasiekėme Kauno rajono Pažėrių bendruomenę. Čia Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia pagal XX a. 4 deš. viduryje sukurtą Kudoko projektą pastatyta jau atgavus Nepriklausomybę. Sovietmečiu nebaigtoje statyti bažnyčioje buvo įrengtas grūdų sandėlis.

Pažėrių bažnyčios architektūra išties įspūudinga

“Turime pas save kaime tikrą miesto bažnyčią“, – įspūdžiais dalinasi Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies parapijos  kunigas klebonas, didelis patriotas, krašto šviesuolis Kazimieras Skučas. Išties, erdvės pojūtis bažnyčios viduje nerealus, kitur Lietuvoje gal kiek panašus tik Sudervės Švč. Trejybės bažnyčioje.

Pamatę seklyčią ir įrengtą sceną, buvome pakviesti į “špitolę“

Kunigas kartu su Pažėrių bendruomenės atstovais sutvarkęs ne tik “špitolę“, bet ir 200 asmenų talpinančią seklyčią. Per atlaidus čia renkasi žmonės, skamba giesmės, dainos. Vaišingo klebono pakviesti paragauti šakočio užtrunkame prie stalo.

Ir Pilviškių bažnyčiai arch. Kudokas pasiūlė didelį apskritą langą

Sekantis mūsų maršruto taškas – Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia, Kudoko suprojektuota jau II pasaulinio karo metais (1942), nebaigta ir dar bombos apgriauta. Sovietmečiu miestelio centre styrojusius griuvėsius į įspūdingą modernistinę bažnyčią, padedamas architekto Povilo Adomaičio,  pakeitė jaunas miręs Pilviškių klebonas kan. Antanas Žukauskas (1963 – 2005).

Per visus projektus kartojasi panašus “kudokiškas“ įėjimą remiančių kolonų motyvas

Alksninės Kristaus Atsimainymo bažnyčią prižiūri Bartninkų Šv. apašt. Petro ir Pauliaus parapijos klebonas kunigas Alvydas Dvareckas. Išskirtinės architektūros bažnyčia, be modernistinio frontono turinti neogotikos ir neobaroko bruožų, pasak kunigo, buvo pastatyta karo metais vokiečių okupacinės administracijos raginimu, panaudojant po mūšių likusį statybinį laužą.

Alksninės bažnyčios interjere susitinka visų stilių įtaka

Svetingas kunigas ilgai mūsų nepaleidžia, su juo lankome ir Basanavičiaus Pilėnais vadintą Piliakalnio piliakalnį, ir senosios Bartninkų bažnyčios griuvėsius, ir naujai kunigo rūpesčių įrengtus maldos namus. Dar kartą įsitikinome – mūsų miesteliuose tikrai mūsų laukia netikėtumai, tame tarpe – ir architektūriniai.

Dėkojame kelionę padėjusiai įgyvendinti transporto bendrovei “Kautra“.

Startavo projektas ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui „Medžio talka“

 VšĮ „Gražinkime Kauną“ kartu su partnere, projekto įgyvendinimo lydere – Kauno kolegija 2018 m. rugpjūtį pradėjo įgyvendinti socialinį projektą „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ .  

Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas įsikūręs Kauno Žaliakalnio seniūnijoje, kuri istoriškai susiformavusi kaip vienas iš Lietuvos medžio apdirbimo, baldų, suvenyrų dizaino ir pramonės lopšių. Mes,  VšĮ „Gražinkime Kauną“ – savo veiklą taip pat vykdome Žaliakalnio seniūnijoje, esame Žaliakalnio vietos veiklos grupės (VVG) narys. Tuo tarpu statistika rodo – Žaliakalnio seniūnijoje egzistuoja žmonių (tame tarpe ir jaunesnių nei  40-ties metų) ekonominio neaktyvumo bei žemų šeimų pajamų problema.

Projektas „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ tikslinei grupei – jauniems (16 – 39 m.) ekonomiškai neaktyviems Žaliakalnio seniūnijos gyventojams – padės įgyti ir (ar) atkurti įgūdžius baldų ir medinių namų restauracijos, eksterjero ir interjero detalių, suvenyrų gamybos srityse, kas leis jiems ekonominį neaktyvumą pakeisti miestietišku amatininkišku aktyvumu.

Jau pirmojo susitikimo metu potencialūs dalyviai domėjosi medžio darbais

Projekto autoriai išskyrė tris pagrindines ekonomiškai neaktyvių jaunų Žaliakalnio gyventojų grupes. Pirmiausia, tai – aukštųjų mokyklų absolventai, neįsidarbinę ir niekur „neužsikabinę“. Antra – tai motinystės atostogas baigiančios jaunos mamos, kurios nenori grįžti į seną darbovietę, galvoja apie naują, įdomų darbą. Trečia, projektas sieks sugrąžinti į darbo rinką bei gyvenimą ir gabius Žaliakalnio žmones, meno specialybių absolventus, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių tapo ekonomiškai ir visuomeniškai neaktyvūs, nesiregistruoja net Darbo biržoje.

Numatoma, kad per 2 metus projekto veiklose dalyvaus ne mažiau kaip 20 16-39 metų amžiaus Žaliakalnio gyventojų,  iš kurių ne mažiau ne mažiau kaip 4 asmenų padėtis darbo rinkoje pagerės praėjus 6 mėnesiams nuo jų įsijungimo į projektą. Kol studijuoja, Kauno kolegijos ir kitų Kaune aukštųjų mokyklų studentai yra laikomi ekonomiškai aktyviais ir dalyvauti projekte negali. Tačiau jau 2019 m. vasarą mokslus baigę, tačiau neįsidarbinę (ir neišvykę į užsienį)  absolventai vėl galės įgyti naujos ypač perspektyvios specialybės pagrindus čia pat Kaune.

Projekto dalyvius mokys patyrę savo srities profesionalai, tame tarpe medžio darbų technologiją ir kitas sritis geriausiai žinantys Kauno kolegijos dėstytojai. Projekte numatoma dėstyti taikomąjį medžio apdirbimą, įvairių suvenyrų gamybą, o taip pat verslo įkūrimo, teisės, rinkodaros, prekybos internete pagrindus. „Medžio talkos“ dalyviai galės gauti ir individualias konsultacijas jiems rūpimais klausimais. Du kartus į metus bus organizuotai vykstama į didžiausias Lietuvos amatų muges (Kaziuko mugę Vilniuje ir Jūros šventę Klaipėdoje), kad perimti geriausios praktikos pavyzdžius.

Projektas vykdomas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę 08.6.1-ESFA-V-911 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Projekto numeris –  08.6.1-ESFA-V-911-02-0003. Projekto trukmė – 2 metai.

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos respublikos valstybės biudžeto lėšomis.