Šeši svarbiausi Kauno krepšinio ir sporto istorijos objektai jums

Liepos pradžioje “Gražinkime Kauną“ komanda parengė naują ekskursiją iš serijos “Sporto istorija Lietuvoje“, išsamiai paaiški Pirmosios Respublikos (ir ne tik) politikos, kultūros, architektūros ir sporto istorijos detales, lėmusias profesionalaus sporto atsiradimą Laikinojoje Sostinėje. Kviesdami ją aplankyti su savo suburta grupe ar su kitais, šioje publikacijoje atskleidžiame, mūsų nuomone, šešių svarbiausių istorinių Kauno sporto objektų šešetuką.

Taigi, kviečiame į kelionę po mūsų išrinktą svarbiausių Kauno (o gal ir Lietuvos) istorijai kūno kultūros ir sporto objektų Top6. Pritariate? O gal nesutinkate? Parašykite mums – info@grazinkimekauna.lt!

VYTAUTO PARKAS

Dar prieš I Pasaulinį karą Vytauto (tada dar buvęs Petro) kalnas tampa pirmųjų sportinių pastangų “Kovno“ mieste vieta – čia rungiasi tuometiniai rusų, lenkų klubai. Atgavus Nepriklausomybę, parkas gauna ne tik Vytauto vardą, 1923 m. parką išsinuomoja Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Čia įrengiamos teniso, krepšinio aikštelės – tai liudija ir istorinės nuotraukos, kuriose su krepšinio kamuoliu LFLS komanda, kurios sudetyje ir legendinis transantalntinis lakūnas Steponas Darius.

Steponas Darius išleido ir knygelę su pirmomis basketbolo (krepšiasvydžio) taisyklėmis

DARIAUS IR GIRĖNO STADIONAS

Steponas Jucevičius-Darašius – Darius prisidėjo ir prie to, kad tuo metu šiauriniame miesto pakraštyje, Ąžuolyne atsirastų ir Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) stadionas, šiuo metu vadinamas Dariaus ir Girėno vardu. Čia visada vyko svarbiausios Kaunui lengvosios atletikos varžybos (Darius, beje, buvo ieties metikas), vyko tautinės olimpiados, po karo buvo žaidžiamas rankinis 11 prieš 11, na ir be abejo – futbolas.

Žavinga Pirmosios Respublikos akimirka priešais centrinę stadiono tribūną

Stadionas sovietinio brutalizmo stiliumi buvo renovuotas prieš Maskvos olimpiadą (čia vyko nepaprastai svarbio atrankinės lengvosios atlektikos varžybos – brolių Znamenskių memorialas), dabar vėl yra iš naujo perstatomas.

KŪNO KULTŪROS RŪMAI

Nors projektuoti kaip Fiziškojo auklėjimo rūmai, o dabar čia veikia Lietuvos sporto universitetas, šis pastatas kauniečiams geriau žinomas kaip Kūno kultūros institutas. Pažangi funkcionalistinė architektūra (pastatą suprojektavo arch. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis atitiko to meto modernizmo – progreso, higienos, kūno kultūros kulto (“sveikame kūne – sveika siela“) idėjas.

Pirmuosius eskizus arch. Landsbergis Žemkalnis pateikė dar pačioje XX a. 4 deš. pradžioje

Šalia pastato ilgus metus buvo Gedimino bokštų formos vartai

Pastato konstrukcijoje gelžbetoninės karkasinės „Kreuzekrost“ perdangos su viršutiniu apšvietimu, kuriam panaudotas trijų sluoksnių įstiklinimas (inžinierius S. Milius). Pastatas buvo tiek sėkmingas, kad 1938 metais arch. Landsbergiui Žemkalniui pavesta vokiškame “Memelyje“ suprojektuoti vietiniams pavydą kelsiančius Klaipėdos pedagoginio instituto sporto rūmus. Na o KKI išsiugdė ne viena prieškario, pokario, stagnacijos ir jau Nepriklausomos Lietuvos sportininkų karta.

SPORTO HALĖ

Pergalė antrajame 1937 m. Europos krepšinio čempionate Rygoje sukėlė ne tik didelį patriotinių jėgų antplūdį, bet ir galvos skausmą – o kur priimsime svečius po dviejų metų?

Pirmasis pastato pavadinimas ir buvo Kūno kultūros rūmų naujoji salė

Dabar pastatui suteikiama panaši į pradin

Pradinė idėja žaisti mažoje Kūno kultūros rūmų salėje su mažais balkonais buvo atmesta, ir architekto inžinieriaus konstruktoriaus Anatolijaus Rozembliumo dėka pašonėje iškilo pirmoji pirmiausiai krepšiniui skirta Sporto halė, į kurią 1939 metais suplūdo tūkstančiai kauniečių… ir taip dar 70 metų ir po to!

LIETUVOS JACHTKLUBO ATVIRAS BASEINAS

Vienas iš paslaptiniausių Laikinosios sostinės sporto objektų – atviras baseinas Nemune. Lietuvos jachtklubo padalinys įsikurė prie Aleksoto tilto plaukiojančiame pastate – brandvachtoje, pastatytoje pagal inžinieriaus Kęstučio Bulotos projektą.1934 m. ties Žiemos uostu (tai yra, prie dabartinės “Žalgirio“ arenos) įrengtas atviras plaukimo baseinas.

Baseine treniruotasi ir šokinėti į vandenį

Jis tapo ir lietuviško vandensvydžio gimtine

Jis tapo profesionalaus Lietuvos plaukimo, šuoliųį vandenį, o ir vandensvydžio starto vieta.

“ŽALGIRIO“ DRAUGIJOS AIKŠTYNAS

Ar žinote legendą apie tai, kad tai lietuviai (ir estai) pirmieji po karo mokino kitus sovietų sportininkus žaisti “kanadietiškąjį“ ledo ritulį (penki prieš penkis). Ir vyko tai aikštyne priešais Kūno kultūros rūmus.

Istorinės nuotraukos leidžia matyti, kur buvo legendinis aikštynas

Dabar čia teniso kortai ir kitos įstaigos, o pokario kauniečių kartai tai buvo pagrindinių krepšinio, bokso, o žiemą išliejus ledą – čiuožimo ir ledo ritulio batalijų vieta. Aikštyno tribūnos visada užsipildydavo!

Sekančią ekskursiją apie Lietuvos olimpiečius “Gražinkime Kauną“ ketina surengti liepos 24 d.
Daugiau informacijos – 8 639 85044, grazinkimekauna@gmail.com

“Kur gyveno Salomėja“ – ekskursija apie žymiausią visų laikų Lietuvos poetę Kaune

Pažinti žmogų ir kūrėją galima skaitant apie jį knygas, gilinantis į jo darbus, klausant amžininkų prisiminimų, lankantis jam skirtuose muziejuose. Bet galima ir bandyti atkurti kelius, kuriais jis vaikščiojo, vietas, kur lankėsi, kur trumpiau ar ilgiau gyveno, rekonstruojant laiką, vietą, santykius, jausmus, prisimenant čia sukurtus kūrinius.

Šis mūsų pasakojimas, kaip ir daugelis kitų, prasideda prie Įgulos bažnyčios (Soboro)

Būtent taip sudėliota naujoji “Gražinkime Kauną” ekskursija “Kur gyveno Salomėja”, pristatanti naują – poetinių ekskursijų – temą mūsų krepšelyje. Pasivaikščiojimą po Kauną po vietas, kur gyveno labiausiai nuskambėjusi mūsų šalies poetė. Eksursiją parengė ir veda Neringa Daniulaitienė, pati – poetė, skaitovė, gidė.

Bendrabutyje Daukanto gatvėje Kaune Salomėja Neris gyveno studijų metais

Prieštaringai vertinama, smerkiama už svetimos valdžios garbinimą, aklą pasidavimą jos įtakai, bet visų vienodai pripažįstama kaip jausmingo ir gilaus žodžio poetė Salomėja Bačinskaitė – Bučienė (Salomėja Nėris) Kaune gyveno nuo 1924 iki 1928 metų. Tada ji mokėsi Lietuvos universiteto Teologijos – filosofijos fakultete lietuvių, vokiečių kalbos ir pedagogikos.

Išliko autentiškų nuotraukų, kai poetė nuomavo kambarį Noskovų namuose

Į Laikinąją sostinę pabėgusi iš Lazdijų, poetė bandė čia rasti savo vietą kaip laisva kūrėja ir 1931 – 1934 m. O 1937 – 1940 m. savo gražiausią brandžios poetės ir moters laiką, motinystę, išgyveno Palemone, bet kasdienis jos kelias taip pat driekėsi Kaunan.

Poetė su šeima kurį laiką gyveno ir Dainos gatvėje, Žaliakalnyje

1944 m. rudenį graužiama neaiškios ligos, grįžo iš Sovietų Rusijos į karo nualintą miestą, tikėdamasi rasti prarastą laiką, iš naujo susikurti namus, santykius. Deja, nebespėjo.

Sunkiai sirgdama, Salomėja Neris gulėjo Raudonojo Kryžiaus ligoninėje

Ekskursijos premjera įvyko 2019 m. liepos 12 d. Joje dalyvavo ir poetės anūkė Salomėja Bučaitė, atėjusi pakeliauti savo močiutės keliais.  Ekskursijos trukmė– apie 2 val. Esant poreikiui, atvykstant grupėms iš kito miesto, kartu galime aplankyti ir Salomėjos Nėries muziejų, ir Petrašiūnų kapines, kur nuo 1992 m. poetės palaikai rado ramybę.