Ekskursijoje „Kaunas. Iš vidaus“ – tarpukario Naujamiesčio mokyklos

Paskutinę vasario dieną „Gražinkime Kauną“ pakvietė iš išorės ir iš vidaus  susipažinti su Kauno miesto centre  esančiomis, Laikinosios Sostinės laikais skirtingų tautybių mokiniams pastatytomis mokyklomis.

Ekskursiją, kurią vedė Marija Oniščik, pradėjome Trakų gatvėje šalia Felikso Vizbaro suprojektuotos ir pirmosios Kauno miesto savivaldybės lėšomis pastatytos mokyklos, nuo pat atidarymo 1929 lapkritį pavadintos Vinco Kudirkos vardu.

Žavinga detalė – čia mokyklos spektaklių metu po scena slėpėsi sufleris

Dabar V. Kudirkos progimnazija neseniai jaukiai suremontuota, tad pasinaudojome proga apžiūrėti mokyklos salę ir dekoratyvinių vazų puošta balkoną, žvelgiantį į Ramybės parką.

Vizbaras 1922 m. grįžo į Kauną, o 1925 m. projektavo šią mokyklą

Kitame Ramybės parko (buv. Miesto kapinių) kampe įsikūręs Kauno pedagogų kvalifikacijos centras – tai buvusi tais pačiais 1925 metais pastatyta Rusų gimnazija. Stilizuotos neogotikos stiliaus pastatą suprojektavo inžinierius Aleksandras Gordevičius.

Iš gatvės pusės ir nepastebėsi šio žavaus Gordevičiaus bokštelio

Iš kiemo pusės pamatėme į gynybinius pilies bokštus panašius dantytais parapetais puoštus rizalitus, poastato  fasade – įdomų geometrišką dekorą. Jaukią laiptinę bei autentiškų detalių galima rasti dabartiniame pastato interjere.

Renovuotu Gordevičiaus istorizmu grožimasi iš Vytauto pr.

Kitoje gatvės pusėje – architekto Edmundo Fryko ir mokytojo Stanislovo Kimonto (arba Kymanto) suprojektuotas pastatas, kuriame nuo 1929 iki 1939 metų veikė lenkų A. Mickevičiaus vardo privati gimnazija. Pastate vakarais veikdavo vakariniai neakivaizdiniai lietuvių mokytojų kursai, čia rinkdavosi ir „pavasarininkai“.

Privati Lenkų gimnazija Kaune turėjo A. Mickevičiaus vardą.

Pastatas suprojektuotas Edmundui Frykui jaunesniajam būdingu stiliumi, jo fasadą puošia restauruoti istoristiniai atikai, papuošti juostuotais bokšteliais. XX a. ketvirtąjį dešimtmetį radome ir pastato viduje – koridoriuose,  laiptinėje, salėje.

Mums atvertame muziejuje – ir apie 4-ą vidurinę, ir apie žymius jos krepšininkus

Mokyklos muziejus primena  Kauno 4-oji valstybinės gimnazijos, kuri čia įsikraustė 1939 – 1940 m. istoriją, perima jos tęstinumą. Tokiu būdu, Kauno 4–oji vidurinė mokykla 1998 metais pavadinta Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vidurine mokykla, o vėliau – gimnazija, pernai šventė šimtmetį.

Gimnazijos stendai gražiu dizainu pasakoja apie Dariaus ir Girėno žygį

Mokyklos kieme prisiminėme čia pat vykusius  tragiškus 1941 metų „Lietūkio“ garažo žudynių įvykius. Išėję atgal į Vytauto prospektą, kalbėjome apie tarpukariu žymią Vokiečių gimnaziją Kaune.

Žiemą Žaliakalnio mamos mokėsi amatų

„Gražinkime Kauną“ ir Kauno kolegija šią žiemą toliau sėkmingai įgyvendino socialinį projektą „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“, kuriuo jaunoms (iki 40 m.) Žaliakalnio seniūnijoje gyvenančioms mamoms buvo padedama įgyti įgūdžių amatų, suvenyrų gamybos srityse.

Nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. vasario mėnesio patyrę dėstytojai (daugiausiai iš Kauno kolegijos) motinystės atostogose esančioms, todėl ekonomiškai neaktyvioms  jaunoms mamoms skyrė užsiėmimus, kurie gali padėti atrasti naują įdomų užsiėmimą ir taip galimai grąžinti į darbo rinką.

Pažintį su amatais mamytės pradėjo nuo kalėdinių šiaudinių sodų kūrimo

Gruodį užsiėmimus atidarė ir prieš Šv. Kalėdas surengta individualių kvepalų kūrimo sesija, kurią pristatė aromaterapeutė, parfumerė Eglė Jonaitytė bei  unikalių lietuviškų šiaudinių sodų kūrimas, kurį dėstė meistrė, tautodailininkė Danguolė Juralavičienė.

Sausį veiksmas persikėlė į Kauno kolegijos Stiklo, odos ir tekstilės dirbtuves Mickevičiaus g.

Po Naujų metų į edukacinius procesus įsijungė patyrę Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto dėstytojai, Dailininkų sąjungos nariai – B. Sarapienė, D. Daukšienė, L. Grabauskienė, S. Grabliauskaitė, A. Blažinauskis. 

Užsiėmimuose buvo galima išmokti ir medžio dekoro.

Ši menininkų ir pedagogų komanda jaunoms Žaliakalnio mamoms pristatė platų spektrą įvairiausių taikomosios dailės disciplinų – nuo medinių įrankių, žaislų, suvenyrų gamybos bei medinių baldų restauracijos iki darbo su stiklo, odos, batikos, vilnos vėlimo, tapybos ir piešimo ant stiklo, keramikos technikomis.

Užsiėmimus mamos baigė darbais keramikos dirbtuvėse.

Pasibaigus praktiniams užsiėmimams, mamos turėjo progą apsilankyti Kaziuko mugėje Vilniuje. Pavasarį jos galėjo gauti konsultacijas psichologijos, teisės pagrindų, vadybos, pardavimų srityse.

Naujas nemokamų mokymų ciklas, skirtas jaunoms Žaliakalnio mamoms, vyks artėjančią žiemą, tai yra – 2019 m. gruodį – 2020 m. vasarį.

Projektas „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę 08.6.1-ESFA-V-911 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“