Kaune prasidėjo architekto dr. Stasio Kudoko atminties savaitė

1898 m. rugsėjo 29 d. Kapinės kaime šalia Panevėžio į pasaulį atėjo vienas iš ryškiausių Pirmosios Respublikos ir ypatingai Kauno architektūros kūrėjų dr. Stasys Kudokas. Architekto, inžinieriaus, pedagogo, tikro kauniečio 120-ųjų gimimo metinių proga VšĮ “Gražinkime Kauną“ organizavo visą eilę specialistams ir miesto visuomenei skirtų teminių renginių. 

Šią veiklą įgyvendinome kartu su KTU Vaižganto progimnazija, kuri prieš karą buvo žinoma kaip 6-oji valstybinė (Šančių) Gimnazija ir Kauno technikos kolegija, kuri statyta kaip Aukštesnioji technikos mokykla. Abiejų šių švietimo įstaigų rūmus suprojektavo Stasys Kudokas, ir jos šiemet pažymi savo reprezentacinių pastatų 80-metį.

Kudoko pastatą pristatė  progimnazijos direktorės pavaduotoja Rūta Songailienė.

Kelionę Šančių bendruomenės suteiktu autobusu pradėjome kelia per Kudoko suprojektuotus pastatus, apžiūrėdami KTU Vaižganto progimnaziją Aukštuosiuose Šančiuose ir neilgo pasiekėme Rusų gatvėje esančią  Šančių gaisrinę. Joje iki šiol miestą nuo gaisrų gina Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos II-oji komanda.

KTU Vaižganto progimnazija gali didžiuotis turinti originalius Kudoko brėžinius

Pačioje Žemutinių Šančių centre radome Kudoko kurtą pradinę mokyklą, dabartinį M. Valančiaus mokyklą – darželį, išsaugojusį nemažai interjero autentikacijos.  Netrukus prisijungė daugiau šio “užupėjančio“ rajono žmonių, autobuso salone skambėjo ištraukos iš repetuojamos “Šančių operos“ (pasakojančios apie žmones, kurie “nekerta ąžuolų“).

Susigaudyti Kudoko stiliuje padėjo Kauno miesto gidas Jonas Oškinis.

Ekskursijos maršrutas pasuko link miesto centro, kur pravažiavome Vaidilutės g. Kudoko 1938 m. sukurtą Elijaus Šneiderio namą, pamatėme garsiąją Kauno įgulos Karininkų ramovę bei gydytojams Kudoko suprojektuotą gyvenamąjį namą A. Mickevičiaus g. 46.

Pastatas patraukė t.p. Modernizmo miestų ir vietovių forumo dalyvių iš visos Europos dėmesį

Užstrigę transporto kamštyje, nespėjome aplankyti dar vienos Kudoko pradžios mokyklos ties Jonavos ir Kalpoko g. sankryža, kur dabar veikia Kauno regioninis Karo prievolės ir komplektavimo skyrius. Pakeliui apgailėjome dabartinę “Dainos“ kino teatro pastato, Kudoko projektuoto su Karoliu Reisonu, būklę dėl dabartinių savininkų.

Negavus leidimo steigti dar vieną kazino, pastatas tiesiog apleistas (M. Oniščik nuotr.)

Neužilgo pasiekėme turbūt svarbiausią Stasio Kudoko projektuotą švietimo įstaigą – Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. Kurdamas jos projektą, architektas apibendrino geriausią patirtį iš savo braižytų švietimo projektų bei atliko savotišką didingiausio savo darbo – Karininkų ramovės projekto “repeticiją“. Kai kurie Kudoko sprendimai, pavyzdžiui, centrinėje pastato ašyje įrengtas “gym’as“ laiką aplenkė dešimtmečiais.

Kauno technikos kolegija Kudoko pastatą subtiliai, šiuolaikiškai restauravo

Kauno technikos kolegijoje veikiančiame muziejuje atskleistas Stasio Kudoko “tandemas“ su garsiuoju Aukštosios technikos mokyklos direktoriumi Julijonu Gravgroku, jo indėlis į architektų ugdymą Kaune, unikalios lietuviškos technikos mokyklos sukūrimą pokariu.

Apie seniausios šalies technikos mokyklos istoriją pasakojo muziejaus kūrėja Birutė Gakienė

Paskutinėje ekskursijos dalyje buvo pristatyta visa eilė unikalių Kudoko projektų Žaliakalnyje – Pigių butų kolonija Petrausko g. (dab. KTU Technologijų ir mokslo parko filialas), Šližių vila Sporto g. 4 ar Juozo Vanago Simonačio namas Vaižganto g. 44.

Kudoko savaitgalį pratęsė VšĮ “Gražinkime Kauną“ organizuojama konferencija, prisiminimų vakaras ir Kudoko projektuotų pastatų Suvalkijoje lankymas.

Kauno miesto centre – istorijos pažinimas ir netikėti atradimai

Atėjus pavasariui, “Gražinkime Kauną“ pratęsė savo penktadienio popiečių tradiciją geriau pažinti Kauno “art deco“ laikų interjerus. Balandį lankėme net keturis objektus šalia Karaliaus Mindaugo, I. Kanto gatvės ir Miesto sodo.

Vienas iš ryškiausių, netikėčiausių Kauno modernizmo objektų – išlakiu fasadu išsiskiriantys 1930 metais  Nemuno ir Kanto gatvių sankirtoje pastatyti Ugniagesių rūmai. Tai Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institutą baigusio Edmundo Fryko tarsi pretenzija ir į dabar “art deco“ stiliumi vadinamą dekoratyvumą, kartu – funkciją. Šiame darbe jam asistavo tylusis Pranas Markūnas.

Pastate dabar veikia Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, todėl apsilankius daug sužinoma ir apie priešgaisrinę apsaugą. Ar žinojote, kad dūmai patys puikiai dega? O dar čia veikia ilgus metus veikiantis darbuotojų išpuoselėtas muziejus, kur galima pamatyti ir Pirmosios Respublikos nuotraukų, autentiškų leidinių.

Aišku, pastate išvystine ir autentišką grindų dangą, o ypatingai žavingą Pirmosios Respublikos etstetinę ritmiką atrasite Žarnų džiovinimo bokšte. Čia viskas beveik taip, kaip prieš 85 metus. Aišku, tik gaisriniai automobiliai dabar – ypatingai modernūs.

Toliau Kauno “art deco“ besidominčius svečius pakvietėme į kartais nepastebimą, bet  itin unikalų Kauno modernizmo pavyzdį – Žydų sveikatos, higienos ir vaikų auginimo draugijos “Oze“ bei sporto klubo “Maccabi“ namus, suprojektuotus dar 1926 metais  architektų Krečmerio ir Šragenkės.

Pastatu dabar rūpinasi Kauno sporto sveikatos centro kolektyvas, čia galima išgirsti ir vietinių Kauno legendų (dabartinėje Kiniziterapijos salėje treniravosi Modestas Paulauskas). Šviečia restauruotos stogo lubos – langas, čia galima išvysti garsiąsias “nepragręžiamas“ šešiakampes plyteles, o rūsyje – tikrą prieškarinį SPA. Po atsilupusių sovietinių plytelių sluoksniu visgi išryškėja smetoniška “mėlynoji juostelė“.

Muzikiniame teatre mus pasitiko ypač plačiai jo istoriją žinanti šio teatro Reklamos ir informacijos skyriaus vadovė Lina Stankevičiūtė. Sužinojome apie teatro planus nusimesti sovietinį interjero kiautą, grįžti prie Dubeneckio ir Landsbergio – Žemkalnio laikų sprendimų foje. O tikrai ne kiekvienoje ekskursijoje gali pamatyti teatrą ir jo “art deco“ apdailą… iš orkestro duobės!

Kauno muzikinis teatras unikalus tuo, kad Landsbergiui – Žemkalniui pristačius atskirą fligelį, iki šiol dekoracijos ir kostiumai ruošiami, siuvami, derinami teatrinio gyvenimo pašonėje. Tik čia pamatysime ir dekoratyviuosius pastatymų palydovus – kostiumus. O kur dar paslaptingasis Kipro Petrausko kabinetas, į kurį pakliūti šįkart nepavyko. Muzikinis teatras, ypač kartu su ponia Lina – tiesiog neišsemiamas istorijų šaltinis!

Įveikę Miesto sodą, šį kartą pasiovaikščiojimą baigiame Kauno Lelių teatre, pradžioje statytame kaip kino teatras “Odeon“, vėliau “Gloria“. Teatro viešųjų ryšių koordinatorė Kristina Baguckaitė pristatė pastato interjero sovietinių laikų estetiką ir dabartinius pertvarkymo planus. Apsilankėme ir Stasio ir Valerijos Ratkevičių muziejuje, kur galima atpažinti įvairių dešimtmečių lėlininkystės ir estetikų madas.

Paskutinį gegužės penktadienį, 25 d. “Gražinkime Kauną“ pakvies vėl į ilgąją eskursiją, kurią pradedame 12,30 (pusę pirmos), be pretenzijų suspėti grįžti į darbą. Šį kartą mūsų akiratyje – Gražiausios Kauno durys (Centre ir Žaliakalnyje). Lauksime jūsų prisijungiant!

Už nuotraukas dėkojame Nerijui Babrauskui.