Startavo naujas ekskursijų ciklas “Kaunas. Iš vidaus“.

Vieno gruodžio pirmadienio popietę „Gražinkime Kauną“ komanda ir gidas Deimantas Ramanauskas pakvietė į pirmą ciklo „Kaunas. Iš vidaus“ ekskursiją. Kauniečiai ir miesto svečiai paskatinti giliau susipažinti su vienu iš pagrindinių Kauno simbolių – Šv. Arkangelo Mykolo (įgulos) bažnyčia arba kitaip – Soboru.

“Soboras – – nors yra giliai įsismelkęs į dažno kauniečio atmintį, kaip tam tikra atminties vieta, kurioje jie buvo krikštyti, žiūrėjo vitražus ar tiesiog ateidavo prie jo pasėdėti, bet istorinių ar meninių žinių apie jį stokojama“, – apie savo idėją ciklo pradžiai pasiūlyti būtent Įgulos bažnyčią sako gidas Deimantas Ramanauskas.

DSC_0005
Daugelis “Gražinkime Kauną“ ekskursijų prasideda prie Soboro (Įgulos bažnyčios) iš Laisvės alėjos pusės… tačiau šį kartą grupė pasuko ne į miestą, o į pastato vidų

Ekskursija prasidėjo pirmą valandą –  iš karto po pietinių pamaldų. Dalyvių susirinko kelios dešimtys – tai parodo, kad tokios ekskursijos įdomios net ir darbo dienos metu. Šviečiant žiemiškiems saulės spinduliams ir būdami prie Soboro pagrindinio įėjimo ekskursantai buvo supažindinti su XIX a. Kaunu, Tvirtovės statybomis ir Soboro atsiradimu. Po įžangos ekskursantai buvo pakviesti užeiti į pastato vidų. Viduje lankytojai ne tik detaliau susipažino su pastato atsiradimu, statybomis, architektūrinėmis ir tapybos detalėmis, bet ir gido pasakojimo dėka galėjo nusikelti į XIX a. pabaigos  – XX a. pradžios laikus.

Kauno Soboras buvo pradėtas statyti dar 1891 m., kaip vienas iš esminių Kauno Tvirtovės objektų. Statybos vyko pagal karo inžinieriaus, papulkininkio Konstantino Limarenkos parengtą projektą, kuriame atsispindėjo neobizantinis, Rusijos imperijos vakariniams pakraščiams labiau būdingas religinių pastatų stilius. Iki 1915 m. Soboras buvo ne tik religinis, bet ir vienas iš pagrindinių Kauno miesto reprezentacinių objektų, kuriame vykdavo stačiatikių pamaldos, prasidėdavo kariniai paradai ir eisenos. Pirmojo pasaulinio karo metu, Lietuvos teritoriją okupavus Vokietijos imperijai Soboras buvo išplėštas, o po kurio laiko ir uždarytas.

1919 metais atkuriant Nepriklausomą Lietuvą Soboras perduotas katalikų bažnyčiai. Pirmuoju jo klebonu buvo paskirtas Antanas Palubinskas, o 1929 m. klebonu tapo Vasario 16 –osios Nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas. Vadovaujant  V. Mironui buvo atlikta viena iš didžiausių Soboro rekonstrukcijų, kuriai vadovavo ne tik minėtas signataras, bet ir garsus to meto menininkas Vladas Didžiokas, kuris su mokiniai eksterjere nutapė ne vieną darbą.

DSC_0042
Vladas Didžiokas XX a. 4 dešimtmetyje pertapė pastato apsidę

Religinę funkciją pastatas išlaikė iki pat 1962 m., kuomet LTSR Ministrų tarybos paliepimu buvo uždarytas. 1965 m.  Sobore buvo įrengta M. K. Čiurlionio muziejaus Skulptūros ir vitražo galerija. 1991 metų kovo 28 d. pastatas grąžintas Kauno arkivyskupijos kurijai ir nuo tada tarnauja tikinčiųjų reikalams. 

“Gražinkime Kauną“ šia ekskursija pradėjo naują, šaltajam metų laikotarpiui skirtą ekskursijų ciklą, kai ir darbo metu, ir šeštadieniais bus lankomi ryškiausi Kauno architektūroje ir istorijoje pastatai. Tikslų tvarkaraštį ir kitas naujienas galite sekti “Gražinkime Kauną“ “Facebook“ puslapyje.

Kauno miesto centre – istorijos pažinimas ir netikėti atradimai

Atėjus pavasariui, “Gražinkime Kauną“ pratęsė savo penktadienio popiečių tradiciją geriau pažinti Kauno “art deco“ laikų interjerus. Balandį lankėme net keturis objektus šalia Karaliaus Mindaugo, I. Kanto gatvės ir Miesto sodo.

GK-Didzioji-201804-NerijusBabrauskas-Gaisrinė

Vienas iš ryškiausių, netikėčiausių Kauno modernizmo objektų – išlakiu fasadu išsiskiriantys 1930 metais  Nemuno ir Kanto gatvių sankirtoje pastatyti Ugniagesių rūmai. Tai Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institutą baigusio Edmundo Fryko tarsi pretenzija ir į dabar “art deco“ stiliumi vadinamą dekoratyvumą, kartu – funkciją. Šiame darbe jam asistavo tylusis Pranas Markūnas.

2018-04-siena
2018-04-Sale.jpg

Pastate dabar veikia Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, todėl apsilankius daug sužinoma ir apie priešgaisrinę apsaugą. Ar žinojote, kad dūmai patys puikiai dega? O dar čia veikia ilgus metus veikiantis darbuotojų išpuoselėtas muziejus, kur galima pamatyti ir Pirmosios Respublikos nuotraukų, autentiškų leidinių.

2018-04-Muziejuje.jpg

2018-04-ZarnuSale

Aišku, pastate išvystine ir autentišką grindų dangą, o ypatingai žavingą Pirmosios Respublikos etstetinę ritmiką atrasite Žarnų džiovinimo bokšte. Čia viskas beveik taip, kaip prieš 85 metus. Aišku, tik gaisriniai automobiliai dabar – ypatingai modernūs.

2018-04-Centras.jpg

Toliau Kauno “art deco“ besidominčius svečius pakvietėme į kartais nepastebimą, bet  itin unikalų Kauno modernizmo pavyzdį – Žydų sveikatos, higienos ir vaikų auginimo draugijos “Oze“ bei sporto klubo “Maccabi“ namus, suprojektuotus dar 1926 metais  architektų Krečmerio ir Šragenkės.

2018-04_SportoCentroSale

GK-Didzioji-201804-NerijusBabrauskas-plyteles.jpg

Pastatu dabar rūpinasi Kauno sporto sveikatos centro kolektyvas, čia galima išgirsti ir vietinių Kauno legendų (dabartinėje Kiniziterapijos salėje treniravosi Modestas Paulauskas). Šviečia restauruotos stogo lubos – langas, čia galima išvysti garsiąsias “nepragręžiamas“ šešiakampes plyteles, o rūsyje – tikrą prieškarinį SPA. Po atsilupusių sovietinių plytelių sluoksniu visgi išryškėja smetoniška “mėlynoji juostelė“.

DSC_1451

GK-Didzioji-201804-NerijusBabrauskas

Muzikiniame teatre mus pasitiko ypač plačiai jo istoriją žinanti šio teatro Reklamos ir informacijos skyriaus vadovė Lina Stankevičiūtė. Sužinojome apie teatro planus nusimesti sovietinį interjero kiautą, grįžti prie Dubeneckio ir Landsbergio – Žemkalnio laikų sprendimų foje. O tikrai ne kiekvienoje ekskursijoje gali pamatyti teatrą ir jo “art deco“ apdailą… iš orkestro duobės!

GK-Didzioji-201804-NerijusBabrauskas-CechasMuzikiniameTeatre

2018-04-rekvizitai.jpg

Kauno muzikinis teatras unikalus tuo, kad Landsbergiui – Žemkalniui pristačius atskirą fligelį, iki šiol dekoracijos ir kostiumai ruošiami, siuvami, derinami teatrinio gyvenimo pašonėje. Tik čia pamatysime ir dekoratyviuosius pastatymų palydovus – kostiumus. O kur dar paslaptingasis Kipro Petrausko kabinetas, į kurį pakliūti šįkart nepavyko. Muzikinis teatras, ypač kartu su ponia Lina – tiesiog neišsemiamas istorijų šaltinis!

DSC_1517.JPG

2014-08-Leliu.jpg

Įveikę Miesto sodą, šį kartą pasiovaikščiojimą baigiame Kauno Lelių teatre, pradžioje statytame kaip kino teatras “Odeon“, vėliau “Gloria“. Teatro viešųjų ryšių koordinatorė Kristina Baguckaitė pristatė pastato interjero sovietinių laikų estetiką ir dabartinius pertvarkymo planus. Apsilankėme ir Stasio ir Valerijos Ratkevičių muziejuje, kur galima atpažinti įvairių dešimtmečių lėlininkystės ir estetikų madas.

Leles-2018-04

Paskutinį gegužės penktadienį, 25 d. “Gražinkime Kauną“ pakvies vėl į ilgąją eskursiją, kurią pradedame 12,30 (pusę pirmos), be pretenzijų suspėti grįžti į darbą. Šį kartą mūsų akiratyje – Gražiausios Kauno durys (Centre ir Žaliakalnyje). Lauksime jūsų prisijungiant!

Už nuotraukas dėkojame Nerijui Babrauskui.

Parodoje “Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys“ – susidomėjusių anšlagas

Daugiau kaip 7 tūkst. kauniečių ir miesto svečių aplankė VšĮ “Gražinkime Kauną“ organizuotą Pirmosios Respublikos interjero paveldo parodą “Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys“, kuri 2017 m. spalio 16 – 30 d. vyko istoriniame architekto Felikso Vizbaro Lapėno name Kaune, Kęstučio gatvėje.

Kaunas. Art Deco 2017 Kuratoriai Dainius Lanauskas ir Laura Bohne (foto Indrė Bagdonė)

Parodos kuratoriai Dainius Lanauskas ir Laura Bohne sutelkė platų ratą Kauno visuomenės atstovų, kolekcionierių, kurie parodai paskolino eksponatų liudijančių baldininkystės, tekstilės, interjero, grafinio dizaino pasiekimus tarpukario Kaune. Moteriškos mados temą atspindėti padėjo Kauno miesto muziejaus paskolinti autentiški artefaktai.

Kaunas Art Deco 2017 (Atidarymas Indrė Bagdonė) .png.jpg

Pirmosios Respublikos Kauno architektūros pasaulį atskleisti padėjo edukacinė parodos dalis, o taip pat kasdienė ekskursija “Art deco pėdsakai Kauno veide“, kuri vedė centrinėmis Kauno Naujamiesčio gatvėmis – Daukanto, Mickevičiaus, Laisvės alėja.

Kaunas Art Deco 2017 (Salės vaizdas - foto Indrė Bagdonė)

Apie parodą pranešė Lietuvos radijas ir televizija, publikacijos pasirodė “Lrytas.lt“, “Delfi“,  “Kas vyksta Kaune“, “KaMaNė“, “Kaunas – pilnas kultūros“ ir kitur.

Kaunas Art Deco 2017 (Dainius Launauskas, Laura Bohne - foto Indrė Bagdonė).png.jpg

Parodos mecenatas – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, ją remia Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“.

Už nuotraukas labai dėkojame Indrei Bagdonei.