Žaliakalnietės vasarį kūrė medžio grožį

Vasario mėnesį baigėsi antrųjų socialinio projekto, įgyvendinamo su Kauno kolegija,  „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ metų užsiėmimai „Kuriame grožį“.

Užsiėmimai baigėsi medžio darbų pagrindais, kuriuos dėstė Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo programos dėstytojas Aurelijus Blažinauskis.

Jaunosios Žaliakalnio mamytės išbandė naujai Kauno kolegijoje, Pramonės pr. korpuse  įrengtą edukacinę erdvę medžio darbams, kuri ir toliau teigiamai tarnaus projektui „Medžio talka“.

Projekto dalyvės susipažino su dekoravimo medžio lukstu, intarsijos technikos pagrindai

„Mokymus pradėjome nuo įvado į medžio apdirbimo specialybę bei darbo saugos. Ilgainiui dalyvės įgavo įgūdžių, kurie leido ne vienai susikurti sau stilingą dekoratyvinę dėžutę. Esame pasirengę dėstyti ir senovinių baldų restauraciją, renovaciją – ne viena kaunietė ir kaunietis tokių turi namie“, – sakė „Kuriame grožį“ paskaitų apie medžio darbus dėstytojas Aurelijus Blažinauskis.

Projekto „Medžio talka“ tikslas – padėti Kaune gyvenančioms ir mažus vaikus auginančioms mamoms iki 40 metų įgyti žinių, kartu praleisti laiką, galbūt įgyti naują hobį ar profesiją, ir taip tapti ekonomiškai aktyviomis.

Projekto dalyvės taip pat bus mokomos verslumo, motyvuojamos siekti įsidarbinimo ar savo verslo sukūrimo, todėl nauja patirtis suteiks galimybę ekonominį neaktyvumą pakeisti aktyvumu – įsidarbinant vietos verslo subjektuose, įregistruojant individualią veiklą ar įsigyjant verslo liudijimus. Pirmieji šių mokymų dalyviai, juose dalyvavę praėjusiais metais, jau dirba pagal naująją savo specialybę.

Sukurtos dekoratyvinės dėžutės pratęsia Žaliakalnio amatų tradicijas

Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas įsikūręs Kauno miesto Žaliakalnyje, kuris yra istoriškai susiformavęs kaip vienas iš Lietuvos medžio apdirbimo, baldų, suvenyrų dizaino ir pramonės lopšių.

Kovo mėnesį į projektą kviečiami nauji ekonomiškai neaktyvūs dalyviai, jie jau dabar kviečiami registruotis skambinant 8 687 89532 ar parašant medziotalka@go.kauko.lt ar  į “Facebook” mesendžerį m.me/MedzioTalka

Projektas „Medžio talka: profesiniai įgūdžiai ir motyvacija ekonomiškai neaktyviam Žaliakalnio jaunimui“ vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę 08.6.1-ESFA-V-911 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

Startavo naujas ekskursijų ciklas “Kaunas. Iš vidaus“.

Vieno gruodžio pirmadienio popietę „Gražinkime Kauną“ komanda ir gidas Deimantas Ramanauskas pakvietė į pirmą ciklo „Kaunas. Iš vidaus“ ekskursiją. Kauniečiai ir miesto svečiai paskatinti giliau susipažinti su vienu iš pagrindinių Kauno simbolių – Šv. Arkangelo Mykolo (įgulos) bažnyčia arba kitaip – Soboru.

“Soboras – – nors yra giliai įsismelkęs į dažno kauniečio atmintį, kaip tam tikra atminties vieta, kurioje jie buvo krikštyti, žiūrėjo vitražus ar tiesiog ateidavo prie jo pasėdėti, bet istorinių ar meninių žinių apie jį stokojama“, – apie savo idėją ciklo pradžiai pasiūlyti būtent Įgulos bažnyčią sako gidas Deimantas Ramanauskas.

Daugelis “Gražinkime Kauną“ ekskursijų prasideda prie Soboro (Įgulos bažnyčios) iš Laisvės alėjos pusės… tačiau šį kartą grupė pasuko ne į miestą, o į pastato vidų

Ekskursija prasidėjo pirmą valandą –  iš karto po pietinių pamaldų. Dalyvių susirinko kelios dešimtys – tai parodo, kad tokios ekskursijos įdomios net ir darbo dienos metu. Šviečiant žiemiškiems saulės spinduliams ir būdami prie Soboro pagrindinio įėjimo ekskursantai buvo supažindinti su XIX a. Kaunu, Tvirtovės statybomis ir Soboro atsiradimu. Po įžangos ekskursantai buvo pakviesti užeiti į pastato vidų. Viduje lankytojai ne tik detaliau susipažino su pastato atsiradimu, statybomis, architektūrinėmis ir tapybos detalėmis, bet ir gido pasakojimo dėka galėjo nusikelti į XIX a. pabaigos  – XX a. pradžios laikus.

Kauno Soboras buvo pradėtas statyti dar 1891 m., kaip vienas iš esminių Kauno Tvirtovės objektų. Statybos vyko pagal karo inžinieriaus, papulkininkio Konstantino Limarenkos parengtą projektą, kuriame atsispindėjo neobizantinis, Rusijos imperijos vakariniams pakraščiams labiau būdingas religinių pastatų stilius. Iki 1915 m. Soboras buvo ne tik religinis, bet ir vienas iš pagrindinių Kauno miesto reprezentacinių objektų, kuriame vykdavo stačiatikių pamaldos, prasidėdavo kariniai paradai ir eisenos. Pirmojo pasaulinio karo metu, Lietuvos teritoriją okupavus Vokietijos imperijai Soboras buvo išplėštas, o po kurio laiko ir uždarytas.

1919 metais atkuriant Nepriklausomą Lietuvą Soboras perduotas katalikų bažnyčiai. Pirmuoju jo klebonu buvo paskirtas Antanas Palubinskas, o 1929 m. klebonu tapo Vasario 16 –osios Nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas. Vadovaujant  V. Mironui buvo atlikta viena iš didžiausių Soboro rekonstrukcijų, kuriai vadovavo ne tik minėtas signataras, bet ir garsus to meto menininkas Vladas Didžiokas, kuris su mokiniai eksterjere nutapė ne vieną darbą.

Vladas Didžiokas XX a. 4 dešimtmetyje pertapė pastato apsidę

Religinę funkciją pastatas išlaikė iki pat 1962 m., kuomet LTSR Ministrų tarybos paliepimu buvo uždarytas. 1965 m.  Sobore buvo įrengta M. K. Čiurlionio muziejaus Skulptūros ir vitražo galerija. 1991 metų kovo 28 d. pastatas grąžintas Kauno arkivyskupijos kurijai ir nuo tada tarnauja tikinčiųjų reikalams. 

“Gražinkime Kauną“ šia ekskursija pradėjo naują, šaltajam metų laikotarpiui skirtą ekskursijų ciklą, kai ir darbo metu, ir šeštadieniais bus lankomi ryškiausi Kauno architektūroje ir istorijoje pastatai. Tikslų tvarkaraštį ir kitas naujienas galite sekti “Gražinkime Kauną“ “Facebook“ puslapyje.

Kauno miesto centre – istorijos pažinimas ir netikėti atradimai

Atėjus pavasariui, “Gražinkime Kauną“ pratęsė savo penktadienio popiečių tradiciją geriau pažinti Kauno “art deco“ laikų interjerus. Balandį lankėme net keturis objektus šalia Karaliaus Mindaugo, I. Kanto gatvės ir Miesto sodo.

Vienas iš ryškiausių, netikėčiausių Kauno modernizmo objektų – išlakiu fasadu išsiskiriantys 1930 metais  Nemuno ir Kanto gatvių sankirtoje pastatyti Ugniagesių rūmai. Tai Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institutą baigusio Edmundo Fryko tarsi pretenzija ir į dabar “art deco“ stiliumi vadinamą dekoratyvumą, kartu – funkciją. Šiame darbe jam asistavo tylusis Pranas Markūnas.

Pastate dabar veikia Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, todėl apsilankius daug sužinoma ir apie priešgaisrinę apsaugą. Ar žinojote, kad dūmai patys puikiai dega? O dar čia veikia ilgus metus veikiantis darbuotojų išpuoselėtas muziejus, kur galima pamatyti ir Pirmosios Respublikos nuotraukų, autentiškų leidinių.

Aišku, pastate išvystine ir autentišką grindų dangą, o ypatingai žavingą Pirmosios Respublikos etstetinę ritmiką atrasite Žarnų džiovinimo bokšte. Čia viskas beveik taip, kaip prieš 85 metus. Aišku, tik gaisriniai automobiliai dabar – ypatingai modernūs.

Toliau Kauno “art deco“ besidominčius svečius pakvietėme į kartais nepastebimą, bet  itin unikalų Kauno modernizmo pavyzdį – Žydų sveikatos, higienos ir vaikų auginimo draugijos “Oze“ bei sporto klubo “Maccabi“ namus, suprojektuotus dar 1926 metais  architektų Krečmerio ir Šragenkės.

Pastatu dabar rūpinasi Kauno sporto sveikatos centro kolektyvas, čia galima išgirsti ir vietinių Kauno legendų (dabartinėje Kiniziterapijos salėje treniravosi Modestas Paulauskas). Šviečia restauruotos stogo lubos – langas, čia galima išvysti garsiąsias “nepragręžiamas“ šešiakampes plyteles, o rūsyje – tikrą prieškarinį SPA. Po atsilupusių sovietinių plytelių sluoksniu visgi išryškėja smetoniška “mėlynoji juostelė“.

Muzikiniame teatre mus pasitiko ypač plačiai jo istoriją žinanti šio teatro Reklamos ir informacijos skyriaus vadovė Lina Stankevičiūtė. Sužinojome apie teatro planus nusimesti sovietinį interjero kiautą, grįžti prie Dubeneckio ir Landsbergio – Žemkalnio laikų sprendimų foje. O tikrai ne kiekvienoje ekskursijoje gali pamatyti teatrą ir jo “art deco“ apdailą… iš orkestro duobės!

Kauno muzikinis teatras unikalus tuo, kad Landsbergiui – Žemkalniui pristačius atskirą fligelį, iki šiol dekoracijos ir kostiumai ruošiami, siuvami, derinami teatrinio gyvenimo pašonėje. Tik čia pamatysime ir dekoratyviuosius pastatymų palydovus – kostiumus. O kur dar paslaptingasis Kipro Petrausko kabinetas, į kurį pakliūti šįkart nepavyko. Muzikinis teatras, ypač kartu su ponia Lina – tiesiog neišsemiamas istorijų šaltinis!

Įveikę Miesto sodą, šį kartą pasiovaikščiojimą baigiame Kauno Lelių teatre, pradžioje statytame kaip kino teatras “Odeon“, vėliau “Gloria“. Teatro viešųjų ryšių koordinatorė Kristina Baguckaitė pristatė pastato interjero sovietinių laikų estetiką ir dabartinius pertvarkymo planus. Apsilankėme ir Stasio ir Valerijos Ratkevičių muziejuje, kur galima atpažinti įvairių dešimtmečių lėlininkystės ir estetikų madas.

Paskutinį gegužės penktadienį, 25 d. “Gražinkime Kauną“ pakvies vėl į ilgąją eskursiją, kurią pradedame 12,30 (pusę pirmos), be pretenzijų suspėti grįžti į darbą. Šį kartą mūsų akiratyje – Gražiausios Kauno durys (Centre ir Žaliakalnyje). Lauksime jūsų prisijungiant!

Už nuotraukas dėkojame Nerijui Babrauskui.

Parodoje “Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys“ – susidomėjusių anšlagas

Daugiau kaip 7 tūkst. kauniečių ir miesto svečių aplankė VšĮ “Gražinkime Kauną“ organizuotą Pirmosios Respublikos interjero paveldo parodą “Kaunas. Art Deco. Nostalgija & Spindesys“, kuri 2017 m. spalio 16 – 30 d. vyko istoriniame architekto Felikso Vizbaro Lapėno name Kaune, Kęstučio gatvėje.

Parodos kuratoriai Dainius Lanauskas ir Laura Bohne sutelkė platų ratą Kauno visuomenės atstovų, kolekcionierių, kurie parodai paskolino eksponatų liudijančių baldininkystės, tekstilės, interjero, grafinio dizaino pasiekimus tarpukario Kaune. Moteriškos mados temą atspindėti padėjo Kauno miesto muziejaus paskolinti autentiški artefaktai.

Pirmosios Respublikos Kauno architektūros pasaulį atskleisti padėjo edukacinė parodos dalis, o taip pat kasdienė ekskursija “Art deco pėdsakai Kauno veide“, kuri vedė centrinėmis Kauno Naujamiesčio gatvėmis – Daukanto, Mickevičiaus, Laisvės alėja.

Apie parodą pranešė Lietuvos radijas ir televizija, publikacijos pasirodė “Lrytas.lt“, “Delfi“,  “Kas vyksta Kaune“, “KaMaNė“, “Kaunas – pilnas kultūros“ ir kitur.

Parodos mecenatas – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, ją remia Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“.

Už nuotraukas labai dėkojame Indrei Bagdonei.