Laikinosios Sostinės metus atidarė patriotinis pasivaikščiojimas

Tarpušvenčiu “Gražinkime Kauną“ savo tradicinių ilgųjų penktadienio pasivaikščiojimo metu atidarė Laikinosios sostinės metus. Pasinaudodami proga, kol moksleiviams buvo atostogos, aplankėme autentišką pastatą, kuriame tarpukariu dirbo Steigiamasis Seimas.

Tačiau prieš tai užsukome į vieną iš išsamiausių istorijų turinčių Kauno bažnyčių, ilgą laiką buvusią apleistą ir remontuojamą – Švč. Sakramento (Studentų) bažnyčią. Gidas Jonas Oškinis papasakojo išsamią pastato istoriją nuo XV amžiaus. Viltingai nuteikia, kad jau 2019 gegužę, kaip praneša “Kas vyksta Kaune“, čia numatoma atidaryti menui ir visuomenei skirtą renginių erdvę “Sakramentas“.

Pro pastolius skubėjome į Maironio universitetinę gimnaziją
Pro pastolius skubėjome į Maironio universitetinę gimnaziją

Dar XIX a. Nikolajaus Čagino suprojektuota berniukų gimnazija turėjo vieną iš didžiausių salių tuometiniame Kaune. Todėl neatsitiktinai būtent joje nuo 1920 m. gegužės posėdžiavo pirmasis Lietuvoje demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas.

Į Seimo atidarymus atvykdavo stačiatikių, žydų, katalikų dvasiniai lyderiai (šiuo atveju, ir Maironis)
Seimus inauguruodavo stačiatikių, žydų, katalikų dvasiniai lyderiai (šiuo atveju, ir Maironis)

1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas  čia priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – kuri įtvirtino, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurios aukščiausioji valdžia priklauso tautai. 1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė  Žemės reformos įstatymą, o rugpjūčio 9 d. –  ir Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, kurį sudaro 100 centų.

Istorinėse nuotraukose galima sekti, kaip buvo dekoruota salė, prie to prisidėjo ir Vladimiras Dubeneckis.
Nuotraukose galima matyti, kaip buvo dekoruota salė, prie to prisidėjo ir Vladimiras Dubeneckis.
Daugiau apie legendinio Kauno architekto indelį galima paskaityti naujoje dr. Linos Preišgelavičienės knygoje "Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888 - 1932"
Daugiau apie architekto indelį galima paskaityti naujoje dr. Linos Preišgelavičienės knygoje “Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888 – 1932“

Apžiūrėję pagrindinį susidomėjimo objektą, pamatėme, kad gimnazijoje gerbiama istorinė atmintis, daug savo miesto ir šalies istorijai skirtų stendų, konkursų.

Į šiuos rūmus berniukų gimnazija įsikraustė 1863 metais, trečias aukštas pristatytas 1909 metais.
Į šiuos rūmus berniukų gimnazija įsikraustė 1863 metais, trečias aukštas pristatytas 1909 metais.

Pasivaikščiojimas toliau nuvedė Senamiesčio link. Dabartinėje Steigiamojo Seimo aikštėje apžiūrėjome senovines dokumentines nuotraukas iš tų laikų, kai čia veikė didžiausias miesto turgus. Užsukome ir į netoliese esantį Kauno miesto Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrių, nuolatos rengiantį parodas.

Rodome ir senas dokumentines nuotraukas - štai ką per langą tada matyti galėjo Seimo nariai
Rodome ir senas dokumentines nuotraukas – štai ką per langą tada matyti galėjo Seimo nariai

Šis išskirtinis pasivaikščiojimas baigėsi labdaros aktu – visi dalyvavusieji galėjo paaukoti Kauno seserų benediktinių vienuolynui, kurios renka lėšas savo architektūrinio komplekso tvoros remontui. Paaukoti galite ir jūs, skaitytojai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s