Architekto 120-ųjų gimimo ir 30-ųjų mirties metinių proga Kaune VšĮ “Gražinkime Kauną“ surengtos dr. Stasio Kudoko savaitės paskutiniu akcentu tapo kelionė į Suvalkiją (Zanavykiją), kur pirmą kartą lankėme jo projektuotas bažnyčias.
Į kelionę gražų rudens penktadienį išvyko grupė Kauno miesto gidų, architektūros mylėtojų ir žinovų, visuomenės veikėjų. Renginyje dalyvavo ir specialiai iš Ajovos valstijos (JAV) atvykęs architekto anūkas Matt Cook su šeima.

Stabtelėję prie dr. Kudoko suprojektuoto Aleksoto funikulieriaus ir neišlikusios pradinės mokyklos Dariaus ir Girėno gatvėje, vėliau pasiekėme Kauno rajono Pažėrių bendruomenę. Čia Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia pagal XX a. 4 deš. viduryje sukurtą Kudoko projektą pastatyta jau atgavus Nepriklausomybę. Sovietmečiu nebaigtoje statyti bažnyčioje buvo įrengtas grūdų sandėlis.

“Turime pas save kaime tikrą miesto bažnyčią“, – įspūdžiais dalinasi Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies parapijos kunigas klebonas, didelis patriotas, krašto šviesuolis Kazimieras Skučas. Išties, erdvės pojūtis bažnyčios viduje nerealus, kitur Lietuvoje gal kiek panašus tik Sudervės Švč. Trejybės bažnyčioje.

Kunigas kartu su Pažėrių bendruomenės atstovais sutvarkęs ne tik “špitolę“, bet ir 200 asmenų talpinančią seklyčią. Per atlaidus čia renkasi žmonės, skamba giesmės, dainos. Vaišingo klebono pakviesti paragauti šakočio užtrunkame prie stalo.

Sekantis mūsų maršruto taškas – Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia, Kudoko suprojektuota jau II pasaulinio karo metais (1942), nebaigta ir dar bombos apgriauta. Sovietmečiu miestelio centre styrojusius griuvėsius į įspūdingą modernistinę bažnyčią, padedamas architekto Povilo Adomaičio, pakeitė jaunas miręs Pilviškių klebonas kan. Antanas Žukauskas (1963 – 2005).

Alksninės Kristaus Atsimainymo bažnyčią prižiūri Bartninkų Šv. apašt. Petro ir Pauliaus parapijos klebonas kunigas Alvydas Dvareckas. Išskirtinės architektūros bažnyčia, be modernistinio frontono turinti neogotikos ir neobaroko bruožų, pasak kunigo, buvo pastatyta karo metais vokiečių okupacinės administracijos raginimu, panaudojant po mūšių likusį statybinį laužą.

Svetingas kunigas ilgai mūsų nepaleidžia, su juo lankome ir Basanavičiaus Pilėnais vadintą Piliakalnio piliakalnį, ir senosios Bartninkų bažnyčios griuvėsius, ir naujai kunigo rūpesčių įrengtus maldos namus. Dar kartą įsitikinome – mūsų miesteliuose tikrai mūsų laukia netikėtumai, tame tarpe – ir architektūriniai.
Dėkojame kelionę padėjusiai įgyvendinti transporto bendrovei “Kautra“.
siūlau vykti į ekskursiją — reta pamatyti tokius pastatus. Architektūra mus supa ir viekia kas dieną. Ačiū p. Koudokai, labai jus prisimenu.
PatinkaPatinka