Ekskursijų festivalyje “L6“ atskleidėme dingusio Kauno paslaptis

Viena iš labiausiai pavykusių mūsų iniciatyvų, realizuotų su šaunių Kauno entuziastų komanda “Ekskursas“ – nemokamų, skirtų jaunimui (o ir visiems kitiems kauniečiams bei miesto svečiams) ekskursijų šventė “L6“. Tai ypatingas mūsų siūlomas būdas pažymėti Valstybės dienos rytą ir dieną Kaune.

Šiais metais renginio savanorių palapinė įsikūrė, kaip taikliai pastebėjo kolega Algis Grigas – toje vietoje, kur Kauną rodo “Google“ rodyklės taškas. Arba ten, kur baigiasi Laisvės alėja – jos, Vilniaus ir Šv. Gertrūdos gatvių bei Savanorių prospekto susitikimo taške. Iš viso per tūkstantį lankytojų rinkosi 30 maršrutų, iš jų ne vieną ir rengė ir “Gražinkime Kauną“.  Srautus šauniai tvarkė “Nematerialaus turto fondo“ savanoriai.

Taip šios Kauno vietos apylinkės atrodė I Pasaulinio karo metais.
Taip šios Kauno vietos apylinkės atrodė I Pasaulinio karo metais.
Šiandien sunku ir patikėti, kad buvo ir toks, ikimodernistinis Kaunas
Šiandien sunku ir patikėti, kad buvo ir toks, ikimodernistinis Kaunas

Jau prieš du metus “L6“ ekskursijoje kalbėjome apie Pirmosios Respublikos menininkų Kaune įtaką valstybingumo atstatymui, tikriems Pirmosios Respubikos pamatams. Tada užteko tik palydėti lankytojus į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialą Juozo Zikaro muziejų, ir ten jau nuostabi pasakotoja Rasa Jonė Ruibienė pasiūlydavo geros valandos (o ir dviejų) pasakojimą apie mūsų “smetoniško“ Vyčio kūrėją.

Šį kartą vėl kilome į (atnaujintų) Pelėdų kalną, tačiau nusprendėme pagilinti savo žinias ir gidas Jonas Oškinis sukūrė naują maršutą “Pirmosios respublikos dailininkų darbai Senamiestyje“. Gidas vėliau ne kartą kartojo, kad ekskursijai galėjo parinkti ir patrauklesnį pavadinimą “Dingęs Kaunas“, nes iš tikrųjų toks įtraukiantis ir buvo jos turinys.

Renginio palapinė - prie XIX a. pab. Izraelio Frumkino pastatytų rūmų gubernijos teismams.
Renginio palapinė – prie XIX a. pab. Izraelio Frumkino pastatytų rūmų gubernijos teismams.
Gidas Jonas Oškinis pristatė, kodėl ekskursiją po vietas kur pieštas Senamiestis galima vadinti ir "Dingęs Kaunas"
Gidas Jonas Oškinis pristatė, kodėl ekskursiją po vietas kur pieštas Senamiestis galima vadinti ir “Dingęs Kaunas“

Teminės ekskursijos dalyvius pirmiausia pakvietėme pakilti į Pelėdų kalną, kuriame Justino Vienožinskio iniciatyva įsikūrė ir 1921 – 1940 m. veikė Kauno meno mokykla.

Pasak gido, vienas maloniausių komplimentų - "nežinojau, kad Kaune tokia gatvė ar tokie laiptai yra"
Pasak gido, vienas maloniausių komplimentų – “nežinojau, kad Kaune tokia gatvė (ar laiptai) yra“
Šį kartą gido rankose - segtuvas su paveikslų reprodukcijomis.
Šį kartą gido rankose – segtuvas su paveikslų reprodukcijomis.

Pakilus į Pelėdų kalną (beje, knygos apie šią Kauno miesto vietą dar iki Pirmosios Respublikos vidurio vadina ją “Ąžuolų kalnu“), sustojame vietoje, kur nuostabią Kauno panoramą sukūrė Valdas Eidukevičius. O štai pačios Meno mokyklos aplinką įamžino jos dėstytojai – jai vadovavęs Kajetonas Sklėrius, dailės šventovėje dėstęs Jonas Šileika.

Vienas iš seniausių aplankytų objektų - Benediktinių vienuolyno kompleksas, fiksuotas Aleksandro Preso.
Vienas iš seniausių aplankytų objektų – Benediktinių vienuolyno kompleksas.
O taip šią vietą prieš 95 metus užfiksavo Arkadijus Presas.
O taip šią vietą prieš 95 metus užfiksavo Arkadijus Presas.

Šioje vietoje norėtume nuoširdžiai padėkoti M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kaune Fondų ir rinkinių saugotojoms, Vaizduojamosios dailės skyriaus darbuotojoms, kurios padėjo atrasti visuomenei ne kasdien žinomus Pirmosios Respublikos laikų miesto senamiesčio vaizdus.

Jei, pavyzdžiui, Mstislavo Dobužinskio ar Jono Mackevičiaus vardai plačiajam dailės lankytojų ratui yra gerai žinomi, tai ekskursija padėjo atrasti tokius to meto kūrėjus kaip Arkadijus Presas bei jo rinkinys “Kauno architektūriniai vaizdai“ ar Šolomas Zelmanavičius. Ir, be abejo, jų užfiksuotas neišlikusias Senamiesčio audinio detales.

Jonas Mackevičius Kauno pilį tuomet, atrodo, galėjo tapyti pro savo namelio langą.
Jonas Mackevičius Kauno pilį tuomet, atrodo, galėjo tapyti pro savo namelio langą.
Vienas tuo metu dažniausiai vaizduotų Senamiesčio objektų - dabartinė Kauno arkivyskupijos kurija.
Vienas dažniausiai vaizduotų Senamiesčio objektų – dabartinė Kauno arkivyskupijos kurija.

Kuo toliau į Senamiestį, tuo labiau Pirmosios Respublikos tapytojų vaizdai užduoda mįslių, tampa panašūs į įtraukiantį detektyvą. Kurį kiemelį tapė Kauno bohemos atstovas Zelmanovičius?

Ekskursijos metu pasukame ir nuošalesnėmis gatvelėmis...
Ekskursijos metu pasukame ir nuošalesnėmis gatvelėmis…
... ar dar įmanoma atskirti, kur prieš 80 metų molbertą buvo pasistatęs Šolomas?
… ar dar įmanoma atskirti, kur prieš 80 metų tapė Šolomas?

Kauno Senamiestyje Pirmosios respublikais metais yra dirbę ir per visą XX amžių garsėję Lietuvos tapybos meistrai – Jonas Buračas ar ekspresyvusis Antanas Gudaitis.

DSC_0092

Ar galime atskirti, kur savo molbertą buvo pasistatęs Antanas Gudaitis, kai 1936-aisiais tapė “Gatvės motyvą Kauną“. Mes – savo versiją turime. Parašykite su savo atsakymu info@grazinkimekauna.lt  ir jūs! Pakviesime į ekskursijos pakartojimą!

Nuotraukos – Renatos Kilinskaitės, Naglio Miknevičiaus ir Jono Oškinio.

Reklama

Vienas komentaras “Ekskursijų festivalyje “L6“ atskleidėme dingusio Kauno paslaptis

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s